Siaubas, kaip užpisa. Tu žiūri snacko su cheddario sūriu recipe, tokį, kurio tikrai negaminsi, nes reikia tešlą vynioti aplink iš folijos išlanktytą dūdos formą, bet čia panašiai kaip su visais lesbian porn, na mažai kas iš mūsų panų bandė, bet nemažai yra, kas žiūrėjo galvą pakreipusios. Žodžiu, žiūri, tik jau įsijauti į tą cheddario sūrį ir staiga tau – oplia – 12 sekundžių reklama. 12 sekundžių pakankamas laikas, kad ne tik nuskrolintum feisbuku žemyn, bet ir nuspręstum, kad sekso su kažkuo nebenori.
Siaubas, kaip užpisa. Visas brudas, kurį turi semti į gerklę, jei turi internetą, visas heitas, visos story, hashtag meetoo, aš skaitau, viską iš eilės ir kartais pakartoju, dar niekada nebuvau tokia neradus savo nuomonės visam tam sraute. Esu buvus įvairiose situacijose, pradedant nuo to, kaip mane mielą septyniolikinę čiešino pirmas „vaikinas“, o aš laužiaus iki negalėjimo, baigiant tuo, kaip pati naudojaus proga, situacija ir vyno kiekiu ir likau nakvoti pas kažką, kas to ne visai norėjo. Mes visi tokie smarkiai fucked up, savo auklėjime, požiūryje, peer pressure, baimėse, viena iš tų merginų, dėl kurių užvirė tas www balaganas, pamenu, ji buvo mano mamos bendradarbės dukra, keliais metais už mane jaunesnė, ir jie turėjo namuose kompą, kai mes neturėjom, ir aš pas juos porą kart žaidžiau kompų žaidimus. Internetuose labai daug teisingų minčių pasakyta, pavyzdžiui, juos gina tie, kas patys taip darytų – ir mes nuleidžiam galvas; pavyzdžiui – prabilk pati, kad jau taip lengva – ir mes nuleidžiam galvas.
Siaubas, kaip keista. Univerkės laikais trankaus po daug keistų užkampių, keistų plotų ir koncų ir nesuvokiamų tusofkių – nė karto neteko tapti meetoo auka – gal tiesiog per daug lengvai prieinama buvau, ir viskas man buvo vakarėlis. O gal pankroko vyrai pasitaikė faini. Atsimenu, buvau labai jauna, gal devyniolikos, ir man taip patiko vienas vaikinas – kai glamžėmės su juo Tamstos berniukų tualete, palikau ten savo švarką, ir paskui 4 ryto grįžau pasiimt jo iš baro, ir buvo gėda. Dar kažkada buvau pas jį plote ir jis paklausė, ar gali mane pabučiuoti, ir viskas buvo tokia romantika, nors jam priklausė būt visai kitokiam. Kita vertus, esu ėjus gatve ir gavus per šikną ir man buvo griebę už papų – tokie supisti bailūs berniukai, kurie mandri tik kompanijoj arba už kompų ekranų, jų tipažai iškyla skaitant visus tuos vėmalus. Ir aš atsimenu tą savo jausmą tomis akimirkomis – kai tu pasijunti šiukšle, kurva, vien todėl, kad turi papus ir šikną, ir eini su jais gatve.
Siaubas, kaip keista, kad vienas stipresnių argumentų yra „ o jei tai būtų tavo dukra“ arba „o jei taip padarytų tavo sūnus“. Kaip tę bebūtų, aš neabejoju, kad dabartinė pampersinė karta bus laisva ir drąsi ir laiminga ir brandi ir gebanti gerbti „bobas“ ir nemananti, kad „jie visi vienodi“. Kai man, 13 savaitę nėštumo, genetikė echoskopo metu pasakė, kad turėsiu berniuką, aš tyliai sau pagalvojau „aleliuja, nereiks perteikt gebėjimo būti dama“. Nes aš jo neturėjau. Mano smagiausi jaunystės atsiminimai buvo tūsofkės su bernais baruose, sklepuose, po tiltais ir paalpinėse. Dievaži, su savo sūnaus tėvu ir dabartiniu mylimuoju ne kitaip susipažinau. Aš pati galiu sakyt meetoo tiek pat, kiek sakyti gali ant manęs. Nežinau, kur yra tiesa, o kur yra faktas, pirmą kartą internetinės dramos taip smarkiai išmušo mane iš vėžių.
Šiandien esu tik laiminga ir pasimetus, kad gyvenu ir auginu sūnų tokioje info lavinoje, kai karbauskiai ir verygos nori uždrausti pirkti be recepto vaistus ir ekstrinę kontracepciją, darytis abortą, savo savijautas užgert vynu 21:00, tuoktis ir gimdyt vaikus su tuo, ką myli, papūst žolės kaimyno balkone, bet mes vis dar turim žodžio laisvę, ir tie visi draudimai su ta visa žodžio laisve taip keistai sukoreliuoja, čia įsipina žurnalistai, seimo nariai, social media influenceriai, kad jau nebežinau, kur mes būsim rytoj. Kai esi mama, tau prabanga tampa įsisukt į pledą ir išgert butelį vyno ir tiesiog pasėdėt ant sofkos, tada sugalvoji, kad viską surašysi į blogą, bet kai mintys šitaip šokinėja, atrodo, geriau viską būtų palikti insta stories.
