Mano ištikimi skaitytojai (kuriuos kadais turėjau), jeigu jų dar turėčiau, turbūt lauktų, kol mane paliks vyras, padvės mano šuo, ar kaimynė iš gretimo buto persivarius venas iššoks per balkoną rėkdama kažną nyčiško. Nes, kaip sakė visi žavūs prasigėrę diedai, kuriuos kada nors kažkas spausdino, – rašo tik netikėliai, sielos ubagai, nusivylę viskuo ir, pirmiausia, savim; […]
Tema > supista bokalo magija
Apie Alų
Šeštadienį belaukdama vakaro labai užsinorėjau alaus. Nuėjau į Rinkutiškes (alaus meką neįsimenamu tikruoju pavadinimu Raugyklos gatvėj) ir įsigijau keturis alaus – du Rinkuškių ir du Svečio, su intencija, kad porą išgersiu dabar, o likusius du vakare prieš/per koncertą. Atsidarius Rinkuškių butelį, alaus labai greitai nebeliko. Padėjo vienas baisiai strategiškai neįtikinantis filmas Human Trafficking ir mūdina […]
Apie vasaras
Vasaros skliautuoti dangūs ir žolė ne tik kišenėse, o prakaito lašeliai teka kūnais, susilieja ir apsikeičia vieni kitais. Tyla susilieja į garsą, o garsai – į simfonišką tylą, akys priartėja prie akių, ir susipina plaukai. Kažkas bijo vorų, o kažkas – pasiklysti – miške, svetimoj palapinėj, kažkiek – savyje. Ir rankos įrudę, pečiai raudoni, nosys […]
Kodėl taip gera išgerti dar p0 vieną
Pasaulyje anapus baro yra daug neteisybės. Kai iškiši nosį iš mylimiausio rūsio ir pasileidi Vilniaus gatvėmis, kurių univierą nebūtinai esi baigęs, supranti, kad kelelis nevisada lygus, o asfaltas tik ir taikosi pisti tau į nosį. Spėju, dėl to visi niekšai ir geria, kad galėtų pasiteisinti tuo girtumu, susivynioti į jį lyg į šiltą vilnonę skarą, […]
