Vėmalai ir saulės sistemos

Jei ankstyvais rymečiais vaikštai Senamiesčiu, pastebi, kiek daug visur privemta. Šiandien mačiau tris privėmimus, vieną mūsų laiptinėj prie lauko durų. Įdomu, ar buvo spėta ką tik įeiti, ar vos vos nespėta išeiti.

O vaikštau aš tais rytmečiais, nes pradėjau dirbti, dirbu prie Vilnelės, ir tai yra miela ir neįtikėtina, nes tiek tos pakrantės užpakaliais nutrintos bambalius ratu siunčiant ir jaunučiais būnant. Dabar gi einu tuo tilteliu, po kuriuo kadaise ir pati vėmiau nuo Jamaicos long drinkų, einu gražiai apsirengus, pasidažius, einu per pietų pertrauką į Ikiuką nusipirkti slyvų sulčių.

Ir pagaliau aš ramiai miegu naktimis, negirdžiu, kaip šuo šmirinėja nagučiais per parketą, miegu apkabinta M, kuris irgi ramiai miega tas savo šešias valandas. Ir jaučiu, kaip viskas gali būti gerai, kaip gali viskas sukti į šviesesnius vandenis, jaučiu tai, kai siunčiuos į kompą indizainus ir gimpus ir man kiek gėda dėl iškritusio B mygtuko, tačiau step by step svajoju apie naujus obuoliukus, kurie nėra tokie ir neįmanomi.

O savaitgaliais balnojuos kelius, nes Šiauliuose visi vilniečiai, net blaivut blaivučiai, paslysta ir čiuožia nelygiom grindinio plytelėm, jiems iš burnos iškrenta braškiniai ledai, ir iš juoko byra ašaros. Šiauliuose M mama nuolat kartoja “susitvarkysit, susitvarkysit”, o aš jau ir pati jaučiu, kad esam labiau susitvarkę, nei kada nors anksčiau.

Dar gi griausmingai buvo atšvęstas dvidešimt ketvirtasis, Margaritos liejosi laisvai, načai skraidė po balkoną, ir aš buvau labai laiminga dėl to, kad net kviesdama tik arčiausiai prie širdies esančius draugus vistiek sugebėjau jų surinkti šitiek nemažai.

Atmetus viską, net Meilutytės aukso medalį (apie kurį sužinojau iš feisbuko draugų), aš po mėnesio jau tikrai išsipiešiu saulės sistemą sau ant stuburo. Kaskart apie tai pagalvojus kūnu nuslenka šiurpuliukai ir sėdžiu kaip veilokė užsispangus. O groja M1+ ir norėčiau jų paprašyt, kad bent kiek pakaitaliotų pleilistą, nes jis kartojasi kas antrą dieną. Nelly Furtado moku jau mintinai. Ruduo nusimato bent kiek panašesnis į 2005-uosius, man rods.

, , ,

  1. wia_baltic
    2012.08.01 @ 10:24 linkas

    bet tai, kai mintis apie M1+ man artima :))) darbe per 6 metus jau ismokau puse ju dainu mintinai ir zinau, kokia daina po kokios bus, nes jie tu playlistu net randomu neleidzia nuo stoties ikurimo dienos.

  2. crazy
    2012.08.02 @ 08:41 linkas

    Sveikinimai tapus dirbančios Lietuvos pusės dalimi ir, šiaip, susitvarkius gyvenimą:)

    O kur (ar kodėl:) ) pradingo paskutinis blog’o įrašas?

  3. alkoholikairnieksai
    2012.08.02 @ 12:43 linkas

    wia_baltic, aš jiem net emeilą parašiau tuo klausimu, tai viską paneigė ir mandagiai pasiuntė nachui:)

    crazy, ačiū ačiū, tuoj pradėsiu rašyt knyga apie double life – ofisinė kavytė ir prabangi kosmetika rytais, pankroko rūsiai vakarais. nors knyga jau būtų triple life:)
    nieks niekur nedingo, kažką maišai:)

  4. crazy
    2012.08.02 @ 13:47 linkas

    dingo dingo, ten buvo įrašas apie tai, už ką moterys myli vyrus… iškart pastebėjau, nes dingo ir mano ilgas komentaras prie kurio vargau 10 minučių:)
    nebent tu perkėlei tą įrašą kažkur kitur?

  5. crazy
    2012.08.02 @ 13:49 linkas

    P.S. double life – šiuo atveju – suaugusiųjų pasaulis:))

  6. alkoholikairnieksai
    2012.08.02 @ 14:51 linkas

    aha atsimenu dabar aš jį, bet žinok neturiu supratimo, kur jis pasidėjo, netryniau ir nekėliau niekur, mistika. galėsiu kada parašyt iš naujo:)

  7. crazy
    2012.08.03 @ 17:31 linkas

    ne, turbūt neverta, kam save prievartauti kažką rašyt:)
    rašyk tai, kas “ant širdies”, be to įtariu vistiek bus kas nors ir apie meilę:)

    nu va, tai nušvilpė tavo įrašą tau iš panosės, o būtum ir nepastebėjusi:)))
    būk atsargesnė;))
    o jei rimčiau, tai įtariu, kad kažkokios problemos su serveriais, kuriuose saugomas tavo blogas. gali imt ir po kurio laiko vėl atsirasti, jeigu tik nedingo dalis informacijos kažkur serveriuose visiems laikams…

  8. alkoholikairnieksai
    2012.08.03 @ 19:23 linkas

    jo, biškį bugina tas serveris, kartais rašo, kad page not found. bet tai ne pati jame talpinau blogą, o vienas pažįstamas, tai jei ką, visi skundai eis jam :)
    o dėl įrašų apie meilę, tai tokių rašau itin mažai. matyt, kažkoks blokas iš anksčiau, arba tiesiog nesuprantu savo meilės supratimo dar pati iki galo.

  9. crazy
    2012.08.05 @ 17:29 linkas

    meilė, jausmai yra pakankamai intymūs dalykai, ne tokie, apie kuriuos galėtum kalbėti visiems ar su bet kuo (kalbu apie blog’ą) – ir manau, tai taikoma netgi tokiai pokuistei kaip tu:)
    įdomu, jog sakai, kad galbūt dar pati nesupranti kas yra meilė.
    šiaip tai žmonės myli ir supranta meilę labai ir labai skirtingai, tačiau man pačiam kažkaip niekada nekilo abejonių, kas MAN tai yra, kaip AŠ tai jaučiu.
    gal tikrai, kaip ir sakei, kažkokia patirtis iš anksčiau, kažkokie blokai.

  10. Dovilė
    2012.08.15 @ 00:11 linkas

    Wow, saulės sistemą! Kažką panašaus į tai: http:// ?

  11. alkoholikairnieksai
    2012.08.18 @ 11:37 linkas

    Dovile, jo, užslaptinau kad nieks nematytų :DD

  12. Jonas L
    2012.08.31 @ 23:48 linkas

    Pasidalinsiu savo post’u apie koncertą, kuris tau galbūt patiks:)

    Na ką gi, pažersiu šiek tiek kritikos žirnių, laikykitės.

    Nicolas Jaar atradau visai neseniai, todėl dabar esu ant jo bangos. Nekalbėsiu, kuo man jis patinka, svarbiausia tai, kad tikrai labai patinka. Taigi, vakar buvo jo koncertas pirtelėje naujamiesty, visai šalia namų, vadinamoje ,,Loftu”. Šimtas litelių už bilietą – ne leader price, tad šio to ir tikėjausi. Žinoma, Nicolas atvažiavo, užlipo ant scenos, viskas įvyko, kaip ir planuota. Atėjau pasiruošęs atsipalaiduoti ir pasimėgauti puikia gyva muzika. Muzika buvo puiki, be menkiausio priekaištėlio. Tačiau garso kokybė – graudu. Jaučiausi kaip fordsieroj su kaimo patsanėliais, kur atitinkamas soundtrack’as leidžiamas max garsu ir max bosu. Nicolas Jaar – ne tas atlikėjas, kuris esminį ritmą aplipdo vienokiais ar kitokiais garsais, kartais įterpdamas vokalą, gyvą gitaros ar saksofono skambesį (dėrėtų pridurti, kad labai, labai nemėgstu saksofono, bet Jaar’ui kažkaip pavyko jį puikiausiai įtraukti, tik gaila, kad jo nesigirdėjo). Nicolas muzika – subtilus kaifas ausims, kurį reikia valgyti iš švarios baltos lėkštės, pasimėgaujant kiekvienu atspalviu ir nata. Tačiau mūsų mylimam ,,Loftui” taip neatrodo. Geriau imkim ir paleiskim garsiau nei įmanoma ir užkelkim žemus dažnius iki viršaus! Argi svarbu kam nors girdėti vokalą? Tekstas? Mėgstate juokus? Juk atėjom pasišokt, pabaliavot! Yra ritmas ir gana! O tiedu su triūba ir gitara tegu pasigroja, jei jiems gražu, bet tikram vakarėlių liūtui tikrai svarbiausia, kad gerai per plaučius bosas ūžtų. Ir ūžė. Ūžė visą vakarą. Išgirdęs kokią mėgstamą dainą, bandžiau įsiklausyti, įsijausti… Bergždžiai. Dar ir šiandien kamuoja liūdesys, kad šitokį puikų talentą turėjome čia, namuose, pasiruošusį atiduoti mums daug subtilaus, vasaros pabaigą prašviesinančio, tyro garso, tačiau renginio organizatoriai jį prispaudė tvirta lietuviška lakerka ir numetė į eilinių klubo čiuožikų lentyną. Gaila ir gėda. Tikrai tikiuosi, kad pats Jaar’as savo ausinėse muziką girdėjo gerai, kad nesuprato, kaip stipriai yra skriaudžiamas ir apsilankys kada nors dar kartą. Tik šįkart norėčiau, kad tai vyktų kur nors kitur…
    O pabaigai – siunčiu Viktorui Diawarai bučkį į žanduką, kad jis toks fainulka :*

    Aš pasipiktinau, tikiuosi jūs labai nepasipiktinsite

  13. alkoholikairnieksai
    2012.09.04 @ 07:13 linkas

    nežinau, Jonai, nevaikštau į Loftą. alaus pasirinkimas ten ne pasirinkimas, o pasityčiojimas. atsvarą galėtų sudaryt geri kokteiliai, bet ir tie daugiau nei šūdini. teko gerti Bloody Mary – barmenas ant ledukų užpylė vodkės ir apipylė pomidorų sultim. kainavo 15lt. viskas plaukiojo vienkartinėj stiklinėj. teko paprašyt, kad įpiltų tabasco.
    paskutinį kartą ten buvau per No Means No, tikiuosi, kad daugiau geros grupės ten negros ir man neteks ten eiti.

«