Prieš dešimt metų aš slapta stebėdavau savo geriausios draugės vyresnį brolį, o vakarais svajodavau, kaip jis pakviečia mane į pasimatymą. Tada nemokėjau dažytis, atsikirtinėti kandiems pašnekovams, rūkyti, ir bijodavau bent kiek įtemptesnės socialinės situacijos, pavyzdžiui, bilietų į kino teatrą pirkimo ar maisto užsisakymo čiliake.
Šiandien aš pirmą kartą gyvenime nusipirkau ryškiai raudoną lūpdažį, nes supratau, kad juo pasidažius nebesijaučiu kaip maža mergaitė su mamos batais. Prie viso to, net ir be lūpdažio, rajone manęs seniai nebeprašo pažymėjimo, aš nebijau mandagiai ginčytis su nemaloniom pardavėjom, o taksistui pasakyt, kad jis mane veža ilgesniu keliu ir kad daugiau dešimt litų nemokėsiu.
Nežinau, kada visa tai nutiko, bet susimąstyti privertė gal ir nebylus karo kaimynui Antanui paskelbimas, kuomet pastarasis jau kelintą dieną šiukšlių maišą, kurį aš padedu už savo lauko durų, nustumia prieš duris, kad jas atidarinėdama jį užkliudyčiau. Nežinau kodėl, bet šitas tylus kaimyno noras mane “pamokyti manierų” sukėlė priešingą poveikį, o jei tiksliau, visą uraganinį “ką jis čia sau įsivaizduoja” proveržį. Šiandien pergalvojau visus tuos kartus, kuomet nieko kaimynui Antanui nesakiau, kai jis savo elektrinį virdulį kaitindavo laiptinėj naudodamas bendrą elektrą. Arba kai maloniai paimdavau iš jo korespondenciją, kurią iš bendros krūvelės jis išnešiodavo kaimynams po namus, dengdamasis gražiais norais, o iš tiesų iššniukštinėdamas, kuris turi draugų užsieny, kuris gavo šaukimą į mentūrą, kuris jau kelintą kartą gauna paskatinimą susimokėti mokesčius. Dar stebiuosi, kaip Vilniaus Energijos laiškai palikdavo neatplėšti – juk įdomu, ar visi vienodai turi mokėti už šildymą.
Dar nesugalvojau, kokiu būdu geriau pamokyti Antaną. Scenos sukėlimą ir šiukšlių maišo išdrabstymą jam prie durų atmečiau prieš veidrodį dažydamasi lūpas raudonai. Damos taip nedaro, man jau nebe trylika. Galvojau, gal jam subtiliai pagrasinti, kad nesigadintų santykių su kaimynais. Galvojau, gal laiptinėj šunį paleisti be pavadžio. Galvojau, gal pripilti į elektrinį virdulį druskos. Na gerai, paskutinį variantą sugalvojau ką tik. Nežinau, kaip brandūs žmonės sprendžia buitiškas problemas, sukeltas aplinkinių vaikiško elgesio. Blogiausia, kad dabar negaliu išnešti to šiukšlių maišo. Iš principo. Juk jei išnešiu, tai reikš, kad Antano metodas maišą pastumti man ties durimis iš tiesų veikia. Tykoti prie durų ir laukti, kol jis vėl pastums maišą ir galėsiu prigauti jį nusikaltimo vietoje, kol kas neleidžia savigarba, norėčiau kad tas sutapimas įvyktų savaime.
O kaip jūs sutariat su kaimynais?
2012.03.13 @ 23:21 linkas
total ignore?
2012.03.13 @ 23:37 linkas
Turi omeny kaip sutariam su kaimynais, kurie užsibarikaduoja savo kambary bijodami prievartautojo/mužiko lietuvio ir išreiškia savo passive-aggressiveness tualetinio popieriaus boikotais? BFFs all the way.
2012.03.14 @ 00:15 linkas
Idėja #1: Išnešk maišą į laiptinę ir palik ten. Tada namuose apsirenk taip lyg atrodytų jog kažkur išeiti ruošiesi ir lauk per akutę žiūrėdama kada Antanas ateis. Svarbiausia nutykoti gerą momentą, ir kai jau jis bus pasilenkęs, arba šiaip durų trajektorijoje, tai pisk durimis iš visų jėgų :)) Ir tada gali šypsotis ir sakyti “Oi, atleisk, Antanai, nepastebėjau tavęs” :)))
Idėją #2: ištepk maišo viršų aliejumi, arba šuns šūdu, kad paėmus ant rankos liktų. Svarbu tik kad nesimatytų per daut. Po poros kartų Antanas manau apsiramins.
Idėja #3: biškį pakarpyk maišą kad savaime laikytųsi dar, bet paėmus suplyštų. Lauk už duru iš išgirdus triukšmą išeik su klausimu “Antanai, ką tu čia darai?”
>:)
2012.03.14 @ 08:54 linkas
praalinksminai:)) apie pirmą variantą ir pati buvau galvojus, tik tam reikia tykojimo, ko neleidžia savigarba, bet gal reik į ją nusispjaut:) kitus variantus apsunkina tai, kd esu įsitikinus, jog antanas savo juodą darbą atlieka ne ranka o koja;)
labai ačiū už patarimus, made my dayyy!
2012.03.14 @ 15:28 linkas
Siūlau visus keršto planus atidėti tam laikui, kai baigsis pilnatis. Gal Antanui pagerės? O ir tavo visi keršto planai bus ne tokie emocingi ir į tikslą labiau pataikys. Dabar gi galit abu prisidirbti ir po to nesuprasti, kaip ir kodėl viskas prasidėjo.
2012.03.14 @ 16:46 linkas
O as siulau tu siuksliu kolidoriui nelaikyt, smirda juk ir vaizdas nekoks… gal kaimynas teisus ?
2012.03.15 @ 15:07 linkas
Kaimynas vis tik teisus. Niekam nepatinka smarve laiptineje. Namuose kazkodel nenori, kad smirdetu, o vat laiptineje tai jau galima. Kas butu, jeigu visi kaimynai smirdancius siuksliu maisus isnestu i laiptine. Nelabai patiktu, tiesa?
2012.03.15 @ 16:00 linkas
Na juk isnesi i koridoriu, ne del to, kad smirda, o todel, kad suo nekapstytu ir namie nera vietos. eini ryte i darba ir pakeliui isnesi. gi neistaskai tu siuksliu po koridoriu, pasidedi graziai maise salia duru. nieko blogo nematau tame.
2012.03.15 @ 16:35 linkas
Siuksliu maisui nera vietos namie?! Ryte eidama / as is namu issiimi is siuksliadezes maisa ir eini. Kam tokios “grozybes” reikalingos koridoriuje? Ir ne kaimynu problemos, kad pas tave suo yra. Kodel turi kenteti visi, jeigu tu su sunimi nesusitvarkai.
2012.03.15 @ 19:35 linkas
O tai kam tu tą šiukšlių maišą laikai laiptinėje? Aš, prisipažinsiu, neįsivaizduoju, kad mūsų laiptinėje kas nors laikytų šiukšlių maišus. Turbūt pagalvotume, kad kokie nors degradai-asocialai atsikraustė. Kieme stovi konteineriai, ten ir nešame. Ar pas jus kita tvarka? Sorry, jeigu kažko nesupratau.
2012.03.16 @ 08:53 linkas
aš manau, kad teisi esu aš ir dar komentatorius wia_baltic. o jei kaimynui tai nepatinka, tegu pasibeldžia į duris ir man tai pasako. jei jis būtų taip padaręs, to maišo ten nebedėčiau. bet jau užvakar šiektiek gėrėm vyniuko ir aš nutykojus kaimyno jį aprėkiau, dabar man gėda, esu neteisi, bet kadangi jis apskritai neigė tą maišą stumdantis, tai negaliu nustot jo ten laikyti, nes visai būsiu lūzerė.
o iš komentatorės Rutkos emocingų pasisakymų ėmiau galvoti, gal ji irgi yra mano kaimynė ir antanas to maišo tikrai neliečia?
p.s. prie ko čia tas šuo?:)
2012.03.16 @ 08:58 linkas
ai nelabai atsakiau į klausimą, kodėl laikau šiukšlių maišą koridoriuj. visų pirma, tai nesupraskit neteisingai, aš jo ten nuolat nelaikau, o pasidedu kokiai porai valandų, kad išeidama išneščiau. ir net ne kasdien, o tik kartais taip nutinka. ir tas maišas nesmirda ir iš jo nebėga srutos ir jis netgi būna gražiai užrištas. dažniausiai jį nešu į laiptinę, kai jis nebetelpa į šiukšliadėžę nes ji nėra labai didelė. ir mano piktumas kilo ne todėl, kad kaimynui tai nepatinka ir jis nenorėtų, kad aš tai daryčiau, iš tiesų manau, kad jam visiškai tas maišiukas netrukdo, tiesiog supykau dėl būdų, kuriais jis rodo savo senatvinį debilišką susireikšminimą.
2012.03.16 @ 10:36 linkas
Jau daugmaz paaiskino, kodel siuksliu maisui namie nera vietos. Tiesiog, kai prikrauni pilna ir keiti i nauja, isnesi pilnaji i koridoriu, kad kai eisi is namu ji galetum isnest. Nes pvz. mano namo konteineriai yra ne mano namo kieme o uz gero kelio, tad lekt vakare su chalatu per puse rajono, ner baisiai didelis malonumas.
Ir apskritai laiptine yra visu, tai jei babce is 2 auksto tarpineje aiksteleje augina kalnus geliu ir niekieno neklausia ar galima, kodel as negaliu pasideti maiso prie savo buto duru?
2012.03.16 @ 10:39 linkas
TEIP !
2012.03.16 @ 12:57 linkas
Gerb. autore, prašom savo šiukšlėmis negadinti alkoholikų įvaizdžio visuomenėje.
:)
2012.03.16 @ 14:04 linkas
Su tomis bendromis laiptinėmis toks jau dalykas yra – visada atsiras žmonių, kuriems gėlės laiptinėje niekuo nesiskiria nuo šiukšlių maišo. Sakyčiau netgi, kiekviena bendra laiptinė privalėtų turėti bent po vieną tokį (-ią) sutvėrimą (-ę) – kad likę neatitrūktų nuo realybės ir nepradėtų manyti, jog gyvenimas tik rožėmis klotas. Jeigu tokia realybė nepatinka, pirk nuosavą namą.
2012.03.16 @ 14:24 linkas
As kai atsiranda siuksliu perteklius su geru/negeru kvapeliu, nesu i balkona. Suo needa, kate nedrasko.
As turejau kaimynus (statybininka) , kuris smirdincius batus laikydavo prie duru. Dvokas, neklausk…. bet viena diena dingo toks iprotis, kaimynai puse burnos kalbejo, kad kazkas pasysiodavo i batus :)
P>s> geriau su kaimynu bonkele padarytumet :)
2012.03.16 @ 14:25 linkas
Ok, ir mano pasiūlymas. Kaip čia suvarytai banaliai nenuskambėtų, aš tau siūlau pasisveikinti su tuo kaimynu. Normaliai, žmoniškai, paprastai pasisveikinti. Ne burbtelėti pasisveikinimą, bet pasisveikinti aiškiai, normaliu garsu, žinoma, nesimaivant ir neveidmainiaujant. Paprastai, kaip per dieną sveikiniesi su daugeliu žmonių. Duodu kokius 87% – jo egzistavimas tau gyvenimo nebenuodys ir su šiukšlių maišu viskas kažkaip išsispręs. Arba tu jo pati nebenorėsi palikinėti, arba tas kaimynas jo nebelies, arba jis jį pats išneš maišą į konteinerį. Arba viskas bus kaip buvę, bet tau dėl išbarstytų šiukšlių visai nebeims pasiutimas.
2012.03.24 @ 11:41 linkas
Aš turiu kaimyną, kuris apie save labai geros nuomonės. Teisininkas ten toks. Tai kai per remontą man sukėlė šiokių tokių nepatogumų (namo reikėdavo lipti pastoliais, man, jam – ne…) ir aš pasakiau, kad man mažiausiai to remonto reikėjo, tai jis mane išvadino apsišikėle ir kažkaip dar. Tuo tarpu šiukšles prie savo durų jis laiko kasdien, tuo tarpu aš jas kaupiu savo buto koridoriuj, jeigu negaliu išnešt. Taigi tas apsišikimo suvokimas pagal kiekvieną žmogų skiriasi..
2012.03.26 @ 16:30 linkas
ir vis tiek siam irase svarbiausias yra LUPDAZIS. sakykit, ka norit;)
2012.03.29 @ 01:28 linkas
Anoniminis laiškas su žiauria tiesa į akis. Kiek bandžiau, tiek pavyko. Bent kuriam laikui ramu būdavo.
2012.03.29 @ 17:32 linkas
Internete didžiausias paslaptis pasakojam, o kaimynams negalim į akis pasakyt, ką apie juos galvojam?
2012.03.31 @ 09:40 linkas
buržujau, gera mintis:)
talibančike, nemanau, kad išdėt žmogui į akis tai, kad jis, mano nuomone, yra dolbajobas, yra gera išeitis. tu manai kitaip.
2012.04.06 @ 22:36 linkas
nemėgstu ir aš tokių, kurie savo atliekomis smardina visą laiptinę. patys prisi$ikote, patys ir uostykite.
2012.04.13 @ 11:07 linkas
nugi rasysi naujus irasus ar ne!!! kiek galima laukti :D
2012.04.14 @ 08:33 linkas
bbzn, NESMIRDA tas maišas.
as, nu soriukas, interneto porą savaičių neturėjau, bus :)
2012.04.16 @ 10:50 linkas
o kodėl tu norėtum jį pamokyt?
ar _jam_ to reikia? ar _tau_ to reikia?
nemanau:)
tiesiog pabūk protingesne už jį:) – nusišypsok kitą kartą susitikus, nekaltai suplasnok ilgom blakstienom ir pasakyk – soriukas, tvarkiausi virtuvėje, o prieš išeinant mergaitėms juk reikia pasidažyt, pasigražint, vat ir užtrukau – o maišiukas tuo metu kantriai stovėjo ir laukė manęs kolidoriuj.
ir žiū, gal Antanas net susigės visas ir sekantį kartą pats pasisiūlys tau tą maišą išnešti:)
make love, not war:)
2012.04.24 @ 15:50 linkas
Aš tai puikiai sutariu su kaimynais, maniškiai kai nesidulkina, tai kilimus siurbia, 7 ryto šeštadienį ir po to sekmadienį ir šiaip į diena tris kartus. Dar nesugalvoju ką pasakyti laiptinėje susitikus…..soon.