supista bokalo magija

Taip paprastai ir netikėtai, vėlyvą saulėtą rytą, užgėrus kiek akis pramerkiančio akcijinio Švyturio ir užkrimtus kažkodėl islandiškų bulvių su lietuviškom voveruškom, ramūs vasaronės Kernavėje planai virsta Bonifacijaus atostogų planais. Pakuojamės kolegas, žalią pleduką ir vyniojam link stoties. Ten tenka dar kiek luktelėt mikruškės, ir susipila dar kiek alaus iš purvinų čeburekinės bokalų. Mikruškė pasitaiko sausakimša, važiuojam stovėdami, man vaidenasi kriokliai, o kolega išvilioja iš vietinio vaikio sėdynę mainais į išmaniojo telefono žaidimo galimybę.

Kernavėj perkam daktarišką dešrą ir batoną už litą dvidešimt devynis, dar akcijinio Švyturio ir užkandžiaujam po protėvių ąžuolu šalia besifotkinant lenkų jaunavedžiams. Paskui dar kiek alaus ir imam įveikinėti du kilus per mišką, tačiau vos tik įėjus į spygliuočių teritoriją, susitranzuojam dvi mergikes, ir keturiese šiaip taip susipakuojam į mašinos galą. Išlipam prie tvoros ir pagurkšnodami tai vieną tai kitą gurkšnelį smunkam per Arvydo valdas į paupį. Pakeliui sutinkam ir patį Arvydą, kiek papletkinam apie tūsus, netūsus ir garsųjį Kaklaraiščių Medį ir išsiruošiam į kiečiausiems knygnešiams gėdos nepadarysiančią klajonę meldais užžėlusiu dumblėtu paupiu. Kelis kartus smingu snukiu į žemę, kolegą supykina, kolegė susiplėšo basutes, bet neužilgo mes jau pas Bonifacijų, lietuviškai sutaupę tram-ar-kiek-ten litų.

O ten tai jau vasaronė visai įgauna pagreitį, kašis ir futboliukas, alus ir alutis, kosminiai pyragėliai nuo kurių imu stumdytis su nematomom oro jėgom ir pasižadu daugiau niekada niekada, fakin hell, dar kažkas, ir einam ilsėtis, dar kiek apsaldusių apspangusių pokalbių, pamesti batai, kojinės, triūsikai ir mobiliakai, paskui viskas netikėtai rasta, ir atsibudimas nuo visko antrą nakties draugeliui kažkur rėkaujant einam tūūūūsintis, bet mes gi ne tūsintis atvažiavom, tik iškišam galvas iš palapinės, ir virš galvos paukščių takas, sidabrinis ir platus, Grįžulo ratai, visas dangus žaižaruoja kaip Pugačiovos suknelė, vos neapsiverkiu iš to neišpasakyto gražumo, bet tada atvaro kolega su pagrabnyčių žvake ir geriam žalias999, kažkas valgo kilkes ir kilkės labai smirda, todėl tenka daug rūkyt viduj, kad prasiskiestų tvaikas.

Taip aušta rytas, einam alaus, bet baras nedirba, kas mums, kas su barmenės įgūdžiais, kas su santechniko, pajungiam generatorių, balioną, bačką ir visus vaišinam alum, iš pradžių netgi palikinėjam už jį pinigų. Kažkas šoka, kažkas pliotkina, tada mes jau miške, ir dar pliotkinam, paskui kažkas miega, kažkas kabina į priekį vežusias mergikes, kad ir atgal nuvežtų, ir neužilgo jau važiuojam, peralkę ir nudusę. Kernavėj aplankom vietinį larioką, pavalgom šaltibarščių, mėsainių, koldūnų ir duonikės, tada einam toliau tvarkyt energetinių d-laitų pas protėvius. Tiesa, dar kažkada apsivogiu vietinėj parduotuvėj ir gulim ant piliakalnio gaudydami saulės smūgį.

O toliau jau tik draugystė su arkliu ir ilga kelionė į namus grojant netyčia sutikto seno pažįstamo gitara kontroliere, o gražioji kontroliere, kokia jūs graži ir labai norint sisiot. Aš kažkur iššvaistau šimtą litų, tai kad būtų visai užtikrinta vasaronė, namie dar ušsikviečiam Čiliaką, iš pradžių į blogą adresą, nes kažkas nemoka savo adreso. Labai nuotaikingas savaitgalis, bet nakčiai atėjus net Sangrios teko atsisakyt.

alus, atostogos, Draugai, festivalis, pjankė, relax, vasara