Pirmos atostogos po dviejų metų pertraukos atgaivino manyje Amžinąjį Tingėjimą. Man taip gera absoliučiai nieko neveikti, visą dieną pragulėti lovoj, lėtai gaminti valgyt, vakare eit pakimarint į lauką su buteliu/dviem/septyniais alaus, grįžti vėlai, vėl miegot miegot miegot. Daugiausia, ką galiu padaryt, tai pažiūrėti kokį filmą ar du filmus, nueiti į kokį koncertą ar susiplanuoti keturis savaitgalius į priekį, kurių metu tiesiog gersiu skirtingose vietose grojant skirtingai muzikai.
Dabar tyliai šypsaus iš žmonių, kurie nuolat turi ką nors veikti, kad jaustųsi pilnaverčiai. Man užtenka gulėt ant žolės ir rūkyt cigaretę, kalbėtis apie mielas smulkmenas, vaikščiot per lietų be skėčio. Tiesa, per porą ateinančių savaičių turiu parašyt du straipsnius, bet niekaip negaliu pradėt ir tai kartais įjungia error mygtuką mano skandy. Tiesa, pora alaus viską sutvarko.
O ant stalo guli Povilo rekomenduota knyga, torrentai siunčia begalybę filmų, stalčiuj laukia bilietai į Salą, aš tik geriu trečią stiklinę kavos, nes, nepaisant gilaus miego iki popietės, vistiek jaučiu tingėjimo bangą. Nepaisant visko, šiandien eisim pagert pagal Banda Dzeta, ir lauks ilga kelionė pėsčiomis namo, reikia kaupti jėgas. Tūsai ne centre man visada keldavo nepaaiškinamą keistumą. Jei Loftą dar galima pasiekti neįdedant didelių pastangų, Aparat’as ir jo apylinkės – jau rimtas iššūkis.
Viena Pachmielo Teorijų skaitytoja teiravosi, kur dingo vienas vasaros mėnuo, o aš puikiai žinau, tas mėnuo buvo puikiai įprasmintas savo jaukioje beprasmybėje, kimarinant balkone i deginant nugaras gamtoje, keliantis prieš septynias su paukščiukais, tada miegant toliau, klausant neįtikėtinai daug muzikos ir geriant neįtikėtinai daug alaus. Gabalėlis vasaros mėnesio įsipynė tarp raudonų sienų ir mėlynų lubų, išsibarstė Reformatų parkelyje ir pakeliui į stoties kekšyną/načnyką, pasiliko kaimo žvyrkeliuose, kuriuose užsidirbau penkias pūsles ant padų.
Ir kaip man tai patinka. Visiška ramybė, at(p)sipūtimas, jokio laikrodžio tiksėjimo, jokios įtampos, jokių paskaitų, kolių, stojimų, laikymų ir perlaikymų. Esu diplomuota specialistė ir vakar išmečiau keturių metų konspektus ir kitą makulatūrą. Aš tiesiog klesčiu nuo nieko neveikimo ir jau seniai galva nebuvo taip maloniai tuščia, o delnai anaiptol.
2011.07.06 @ 23:29 linkas
Tai tau patiktu būti manimi :-D
2011.07.07 @ 06:12 linkas
Klipas geras. Visokių minčių/impresijų/atsiminimų prigeneravo. Kas link miegojimo, tai mano gyvenimo koncepcija – diametraliai priešinga. Bet su pilnavertiškumu/nepilnavertiškumu čia visai nesiriša. Gyvenimas per trumpas, kad jį pramiegoti. Galų gale ir ne pats (-i) dažniausiai renkiesi – miegoti ar ne.
2011.07.07 @ 09:35 linkas
Per lietų be skėčio :). Ech, kaip gerai kai nereikia anksti keltis ir galima miegoti, miegoti…
2011.07.07 @ 12:38 linkas
gerai parašei, aš irgi mėgstu tinginiaut arba veikt smulkmenas, tik dabar jau net ir savaitgaliais ilgai nemiegu, nors ir atsigulu, pvz., 04h ryte, nes taip pripratau anksti keltis į darbą, kad va kaip viskas išėjo ;)
2011.07.07 @ 13:30 linkas
zuikeli, galėsim pakalbėt šita pačia tema po mėnesio ;)
2011.07.08 @ 07:48 linkas
šeškai, kažkaip ir aš jaučiu, kad patiktų :)
ewal, trumpas trumpas gyvenimas, bet kartais reikia.
ML, kaip ir minėjau savo nuolatines nesėkmes su skėčiais, tą vakarą namo aš jo neparsinešiau.
deathblow, važiuojam į Salą, mačiau kad feisbuke attendini ;)
do, žinoma! po mėnesio baigsis atostogytės.
2011.07.12 @ 14:21 linkas
gyveni mano būsimą gyvenimą, sveikinu :)
2011.07.13 @ 12:50 linkas
Aš ne tik pachmielo teorijų skaitytoja :)
2011.07.13 @ 13:25 linkas
Malonu girdėt, šauniosios pavardės savininke ;]