Subtili balkono magija

Goštauto gatve per dieną pravažiuoja daug greitosios pagalbos mašinų. Gal ir naktim važinėja, bet naktim būnu savo bokalo pasaulyje, ir nenoriu niekur važiuot. Naktim atvėsta minkštas oras ir gera gerti alų arba šlifuoti gatves džinsų padelkom ir guminiais batų padais. Jau seniai nebuvau taip toli. Viskas susilieja į vientisą muzikinį gabalą, kurį kaip begrosi, išeis vis kitaip, taip ir kitaip, beprotiškai, o gal kaip tik, insanely sane.

Piešiu ir fotografuoju, rašau ir dokumentuoju, nors iš tiesų nebedarau nieko. Tik stebiu greitosios pagalbos mašinų žiburėlius rūkydama prie durų. Dūmai apsiveja mano kaklą, o gal tas kaklas ir taip apvytas, kad net nebe troškus oras kaltas, kad vis dažniau pamirštu kvėpuot. Viskas prisipildo dūmų, išsigazavusio alaus ir nesveiko maisto simfonija. Ir bučiuojamės ant indaplovės, o oras vis tirštėja ir tirštėja.

Kiekviena beprasmiškai nuleista valanda tarp keturių sienų tampa trijomis, keturiomis, penkiomis valandomis, aš noriu tik bėgti, bėgti ir viską daryti preciziškai netiksliai. Kai lyja vasariniai lietūs ir kaupiasi vėsios balutės Senamiesčio bromose. Dvi savaitės out of everything, su rytiniais džointais, saldžia kava ir nuo juoko paskaudusiais užtinusiais paakiais. Kai tuo tarpu tuoj visi išvažinės, kas po pasaulį, kas po save, šita vasara persmelkta laukimu, ir niekas dėl to nekaltas. Kartais kaltų nereikia. Kartais mes visi tokie kalti ir prasikaltę, kad jau net nebepakaltinami. Naktinių pievų suvelti.

Ir kartais būna, kad fiziškai jauti, kaip kažkas nutinka. Tada sustoji pamiršus kvėpuot ir žvaigždutės pasipila akyse, ir tiesiog jauti, kaip tai tinka. Ne pritinka, o nutinka, atsitinka, įvyksta čia ir dabar, šią minutę, akimirką, ir lieki bejėgiškai stebėti to tikimo, rankom išskėstom, atrodo, kad viskas sukasi aplinkui, o tau belieka arba stovėt nuošaly arba susisukti kartu. Susisukti, susipinti, apsivyti, įsiliet į nesuvokiamą sintezę kažko, visko, o gal nieko.

Ir išryškėja visos įsisenėjusios bėdos, baimės, juodos plaukuotos tarantulų kojytės pradeda lįsti iš kiekvieno stalčiaus, iš tašės skyrelių telefonui įdėti, iš tos pačios indaplovės ant jos besibučiuojant. Daugelio metų įdirbis parodo savo ir supranti, kiek dar daug terapijų nepraeita, kiek vaistų neišgerta, kiek daug visko nemesta ir nepasileista pievom šaukiant pilnais plaučiais. O tada ateina tekila, ateina viena tekila, antra tekila, trečia tekila, ateina pokalbiai, kurie galėjo ir neateiti, ateina lova, kurioje vienai taip greitai tapo per platu.

Savianalizė man sako, kad aš labai greitai priprantu. Priprantu prie žmonių, prie situacijų, prie nuodų, delnai prilimpa prie delnų momentiniais klijais, ir nebežinai, ką daryti, viskas taip gera, taip baisu, taip keista, švyti greitosios pagalbos mašinų žiburėliais, išsidėsto gimtųjų namų balkone, kuris pirmą kartą per dvidešimtmetį naudojamas pagal paskirtį, buvo. Kaip dar niekada vienu metu, mano inkstai, kepenys, plaučiai ir širdis sukasi rusiškoj ruletėj. Visi iš šalies atrodom dolbajobai, kartais. Žmogiška.

5 laik


Vieta jūsų įžvalgoms :

  1. ML
    2011.06.21 @ 00:14 linkas

    Geras irasas. Patinka

  2. Stebuklingas Šeškas
    2011.06.21 @ 00:52 linkas

    :)

  3. taliban_hooligan
    2011.06.22 @ 16:19 linkas

    “Ir kartais būna, kad fiziškai jauti, kaip kažkas nutinka. Tada sustoji pamiršus kvėpuot ir žvaigždutės pasipila akyse, ir tiesiog jauti, kaip tai tinka.” – tai vadinama orgazmu

  4. alkoholikairnieksai
    2011.06.22 @ 18:19 linkas

    ne viskas, kas nutinka, yra orgazmas ;)

  5. taliban_hooligan
    2011.06.22 @ 18:37 linkas

    Nu jo, žvaigždutės akyse būna dar nuo geros bankės į straublį.

  6. alkoholikairnieksai
    2011.06.22 @ 19:52 linkas

    man nuo daug ko jos būna, matyt esu žvaigždžių vaikas.

  7. ola
    2011.06.22 @ 22:50 linkas

    cha, kartais pasirodo jog pasisukam toj pacioj bioritmu sinusoidej. nerasysiu su tais lietuviskais rastmenimis. fuckit. tebunie taip. pamenu esu turejes kompe tokia programele jaunystej kur suvesdavai savo varda, gimimo datas etc ir ishmesdavo tavo bioritmus ala zenita ir dugna fiziniu, psichiniu, dvasiniu ir dar velniai zino bene kosminiu galiu. cha cha nu ishties skamba kaip smagi jaunyste tokia ne veltui praejus a? ok. na ir velniai tik zino kokia ta sinusoide isties yra, ar ji melancholiska, ar visishkai out of bounds, ar tiesiog skausmingai pagiringa ir tiesiog itemptai prieshishgertuvine, ar vaikiskai naivi ir kvaila, ar po galais one of the best ever, kur viskas taip aisku bet siaip tai nieko neaisku ir tik kai viskas labai aisku supranti jog isties niekas neaisku ir kai buna niekas neaisku priearteji prie to kas tikra taip arti kaip niekad nebuna kai viskas buna tik labai aisku tai va jei sita paskutine dali perskaicius viskas aisku neskaicius dar kart tai toks ir tas jausmas. bemazh. daugmazh. nors ka as cia nusisneku lyg cia isvis kazkas kazkada buna aisku. nebent tikrai septinto dugne. aj. einu alaus.

    ne dar neinu sakiau neisiu siandien nes katik sugrizhau is kepenis inkstus ir plaucius pudancio tripo ir sakiau neisiu siandien mirk gyvenk gert ir pailsesiu, pamiegosiu, ishsimaudysiu, paskaitysiu knyga, paziuresiu filma ir pabandysiu atsigaut po sio 2 savaites trukusio body killerio nuotykio kuris buvo nu toks owesome kad va siandien sugrizhus noris sukisht galva i smeli arba paspaust galva po kokiu manufakturiniu daugiatoniu valcu kad ishspaustu ir isgrezhtu mane kaip popieriu sausa grazu lygu nauja. o kad tureciau mygtuka refresh. (primerktuakyciuveidukas) cha !

    goshtauto gatve man fonetiskai kazhkaip susisaisto su kazkuo poshlu. turbut del to jog zodelyje poshlas labai jau ryshkus tas osh. nors tavo irashe nieko tokio ir nebuvo, man visvien cia viskas susiposhlino, geraja prasme of course. tai ten visi rukymai ir buciavimaisi ant indaploves vyko gan seksualiai ir gan nepadoriai, zinoma. ir dumai smaugte smauge bet ne per stipriai. tiek kiek reikia, tiek kiek spygliuota sadisto apykakle verzhia mazochista. o gal ir stipriau. nezinia. sadistai juk pamishe, apsaugok nuo ju viespatie chahahah.

    einu rinktis filma ! (beprotoryzhtingasveidukas) cha!

  8. ola2
    2011.06.23 @ 00:03 linkas

    ir dar, jei susitvarkytum savo einam alaus linka ir vietoj to, tiesiog email.gif paveiksliuko, uzhkaltum nepakartojama hyperlinka mailto:netikiu@gmail.com ant to, tiesiog email.gif paveiksliuko, gal kas to alaus gert ir pasikviestu he he

  9. alkoholikairnieksai
    2011.06.23 @ 11:29 linkas

    hehe, man patiko tavo komentaras, labai gerai atspindėjo tą būklę ir viskas buvo aišku neskaičius dar kartą, nepaisant to, perskaičiau dar du.
    aš tokio tripo jau seniai neturėjau, maniškis vyksta čia vietoj, po įkaitusiais miesto stogais (arba nulytais). bet labai noriu kažkur išvažiuot, du metus nebuvo tikrų atostogų ir tas pamažu sunaikina paskutinę kantrybės ląstelę.
    minėtoji bioritmų programa labai sudomino, esu linkus į panašias nesąmones, būtų labai fainai, jei kokį nepjankinį vakarą pamėgintum atsiminti pavadinimą ar kažką ir man pasakytum, kad galėčiau pasižaist.
    dėl to pošlumo, tai matai, norint viskas atrodo pošlai, ir nieko čia jau nebepakeisi, belieka susitaikyt ir sau ramiai pošlai gyventi ir mėgautis tuo pošlumu, sakau.

    mailto: done ;)

  10. proz
    2011.06.25 @ 15:09 linkas

    tikrumu plūsteli iš šito įrašo

  11. proz
    2011.07.08 @ 02:36 linkas

    šita, kažkaip nebesusimatom. reik tau pastatyt pažadėtojo laus ar ko ten

  12. alkoholikairnieksai
    2011.07.08 @ 07:23 linkas

    ramune! bet kada kitą savaitę darbo dienom, man atostogos, laisva esu, tik savaitgaliui išvažiuosiu. parašyk!

Išsikalbėk ir būsi išklausytas

PAGRAŽINK KOMENTARĄ:

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Užsisakyti šias įžvalgas
«