Priverstinė blaivybė

Šią savaitę visiškai ne savo noru dalyvavau eksperimente “atlaikyk tūsą negėręs”. Nuo pirmadienio vartojau antibiotikus ir negėriau nė lašo alkoholinio gėrimo. Dar liko pusantros dienos blaivybės. Ateinantį pirmadienį ruošiam tekilos vakarėlį, pasibaigsiantį ryte arba tūlike.

Kad jau taip nelabai nutiko, jaučiu pareigą pasidalinti, ką reiškia būt ta balta varna arba viena blaiva merga tarp girtų pankų. Visų pirma, turėjau progą išbandyti įvairių rūšių nealkoholinio alaus. Keisčiausia buvo tai, kad jį perkant prašo dokumentų. Net dažniau, nei kad prašo perkant normalų alų.

Taigi, pirmadienį, pirmą negandos dieną, gavau lauktuvių Faxo. Gal kad pirma diena ir pirmas nealkoholinis alus, bet Faxas buvo itin prastas. Negazuotas ir rūgštus, o dar ta 0,33 talpa. Bandėm šalia to pasityčiojimo dar žiūrėt Fear and Loathing in Las Vegas, bet tik užmigom po gero pusvalandžio, nes po nelemto alaus būtinai reikėjo prisirūkyt žolės, kad nebūtų taip graudu.

Sekančią dieną nusprendžiau išbandyt kokią kitą rūšį. Kolegė pakuždėjo, kad Baltika siūlo visai neblogą alternatyvą, ir tikrai, už Faxą gėralas buvo geresnis, o gal tiesiog aš psichologiškai taikiaus su situacija. Sėdėjom prie Vilnelės ir netgi akimirkai buvo įmanoma užsimiršti, kad gėrimas rankoj neslepia penketo laipsnių. Tiesa, po dešimt minučių viskas išsigazavo ir likau gert neaiškios sriubelės. Bet čia galima apkaltinti kaitrią pavakario saulę.

Trečiadienis atnešė pokytį, nedegustavau jokio alaus, nes buržujiškai ėjom į kiną ir gėrėm Pepsi. Už Faxą skaniau tai jau tikrai. Ir kaip man patiktų kine gert Sangrią, viskas buvo ne taip jau ir blogai, nors į pabaigą nustojo veikt nuskausminamieji (mano nauji geriausi draugai), o kolega krito nugalėtas nelygiam mušyje su miegeliu. Grįžę gėrėm arbatą ir lašiukus nuo pilvo skausmo.

Sekančią dieną ėjau rodytis daktarei, ji sakė, kad sergu kaip kūdikis, kuriam dygsta dantys. Gėriau tik rūžavą antiseptinį skysti ir ramunėlių arbatą, buvau labai nelaiminga ir papiktinta, nes darbe buvo tūsofkė ir man siūlė daug raudono vyno, kuris taip kvepėjo, kad net keliai linko. Tačiau įsimečiau dar vieną tabletėlę ir atlaikiau darbo dieną. Pakeliui namo pas ramunėlių arbatėlę buvau suviliota dar pasibastyt po miestą. Ėjom į načnyką alaus. Aš pirkau vandenį ir pomidorų sultis. Vanduo kainavo 4,5 kai tuo tarpu alus kainavo 4. Pasitenkinau vandeniu ir čiaupo į plastmasinį bokalą. Tada sėdėjom prie paminklo ir kolega gėrė alų, o aš vodkę su pomidorų sultim, atlaikykit. Bent iš šalies atrodžiau normalus žmogus normalų ketvirtadienį.

Penktadienis pareikalavo visų valios pastangų, ir būtent penktadienį viena čierkele ir paslydau, bet tai velniškai atleistina. Pirmiausia, tai išbandžiau paskutinį nealkoholinį alų, kol kas patį pačiausią, Švyturio šalies. Atlaikiau pjankę parkiuky, tada ėjom į mylimiausią barą į grupės cd pristatymą. Kadangi jau nebegalėjau žiūrėt į alų be laipsnių (nors baras supratingai siūlė nulinę Baltiką), gėriau kolą, visi badė pirštais. Po pirmos grupės atradau naujieną ir dar vieną įrodymą, kodėl mylimiausias baras yra mylimiausias – barmenas supratęs mano kraujuojančią širdį, pasiūlė nealkoholinio sidro – tiesiai nuo naujienų lentos. Tai buvo puiki alternatyva, nes skonis jo buvo kaip paprasčiausio kriaušinio sidro, o ir išvaizda neiššaukianti buvo ir nebeatrodžiau kaip lochė, tik šiaip kaip fyfa. Pagėrėm prie baro, kolega neatlaikė poreikio palesti vodkės shotų, tada aš gėriau švepso shotus, barmenai liko nesupratę, bet nuo tų nesąmonių aka susidaužkim, gerkim suvynioję rankas, oplia, taukšt į barą, oi kai muša į galvą, net ėmiau jaustis išgėrus.

Pakeliui užtarnauto poilsio dar užklydom į stoties/3io komisariato/kekšių barą, ten pasiėmėm dar nealkoholinio Švyturio, bonkę mėtinės degtinės ir kibiną. Dar bambalį kolos. Grįžus stebėjau, kaip geriama degtinė, išgėriau vieną šotą, pavalgiau picos ir netgi susitaikiau su savo lemtim. Faktas tas, kad sunku suprasti girtų žmonių kalbą. Žodžiai nebesipina į sakinius, o sakiniai į prasmes, reikia perklausinėti ir pačiam dėliotis akcentus, ne ne ne. Never again. Šiandien ir rytoj saugiai slepiuos darbe, kol visi baliavoja po sodybas ir fūlės rungtynes. Tiesa ta, kad man užteko tos abstinencijos. Man daug labiau patinka, kai mane girtą veda už rankos, o ne kai tai darau aš, ir man patinka tręštis cigaretes nebijant gaut galvon. Ir dabar sėdžiu ir galvoju, kad imu primiršt pachmielo skonį. Kai atbundi ir galva plyšta, ir daliniesi vandeniu iš čiaupo, paskutiniu buteliu alaus, rūkai cigaretę nuo kurios baisiausiai supykina, eini į darbą bordavais žandais ir neatsimeni, kaip vakar nuėjai miegot.

O dabar kas? Pamačiau daug girtų žmonių. Parodžiau blaivąją save. Nesu tikra, ar ta blaivoji aš yra tokia pati faina kaip girtoji aš, ir nesu tikra, ar man pakankamai drąsu naujas pažintis pradėti būtent taip – nors kai kas sako, kad kai kam taip patinka. Gal man irgi kažkiek patinka. Keista atsiminti 100% to, kas ir kaip buvo.

Bet pirmadienį tai jau gersim. Tekila, citrina, ir druska nuo pilvų. Ir prašau nesakyt, kad aš sureikšminu.

, , , ,

  1. deathblow
    2011.05.28 @ 17:49 linkas

    prisimenu dar kai nebuvau pilnametis, kartą išvažiavom su kiemo draugais pas vieną draugą į sodybą. turėjom gert starką, bet man taip nelindo, kad galvojau apsivemsiu. tada trys draugai pasigėrė, o aš taip ir likau blaivus. vienas draugas apsivėmė, tada kitas paslėpė jo mineralinį vandenį, o kitas man sako prie serbentų krūmo “davai apmyžam serbentus”, sakau jam “geriau ne, nes tu vienintelis juos valgai”. buvo sunkus vakaras ;)

  2. bbzn
    2011.05.29 @ 00:06 linkas

    ateis ta diena, kai alkoholis nebus tas prioritetas.

  3. Stebuklingas Šeškas
    2011.05.29 @ 12:47 linkas

    Aš kai negalėjau gert tai rinkausi girą arba kefyrą. Nes tas Bealkoholinis alus kaip masturbacija. Kaip ir alus bet vistiek ne taip

  4. alkoholikairnieksai
    2011.05.29 @ 15:02 linkas

    normaliai, man visai patiko :D saviįtaiga.

  5. Adis
    2011.05.29 @ 19:30 linkas

    Vienintelis bealkoholinis alus, kurį galiu gerti su pasimėgavimu – čekiškoji bealkoholė Radegast versija. Tiesa, Lietuvoje rasti kol kas nepavyko. Kaip ir bet kurio kito Radegast alaus.

    Vienintelis bealkoholis alus, kurio pavyko išgert daugiau nei vieną bokalą neskaitant minėtojo Radegast – “Gurmanų”. Brangokas, bet visi kiti atrodo arba kaip išsivadėjęs myžalas, arba kaip nedarūgusi gira.

  6. buržujus
    2011.05.30 @ 11:03 linkas

    Manęs jei dokumento paprašo, pasijaučiu pamalonintas. Bile jaunas, gražus :)

  7. alkoholikairnieksai
    2011.05.30 @ 16:14 linkas

    Adi, o Gurmanų tai čia kažkoks lietuviškas? nemačiau, gaila, o dabar nebeaktualu :)

    buržujau, manęs irgi nebiesina kai paprašo, bet dėl to nealkoholinio tikrai likau nesupratus, o ir kasininkė nenorėjo nieko man aiškinti.

  8. icon
    2011.05.30 @ 17:51 linkas

    pirmadienis. tekila, citrina ir druska nuo pilvų. smagu, jog situacija pasitaisė :)

  9. alkoholikairnieksai
    2011.05.31 @ 15:49 linkas

    tekilą pakeitė becherovka, bet situacija tikrai pasitaisė :))

  10. Stebuklingas Šeškas
    2011.06.03 @ 17:52 linkas

    Jau išrovė dančius? Laukiu įspudžio

  11. alkoholikairnieksai
    2011.06.05 @ 14:05 linkas

    Nea, kadangi turėjau antibiotikus gert tai dabar reik 2 savaites palaukti, tai kažkur mėnesio gale raus. papasidalinsiu tikrai įspūdžiais :D

«