Apatinių stalčius

Sėdžiu patamsy ir geriu vyną, kurį tėvas nupirko kepsnių troškinimui. Vynas brangesnis ir geresnis už tuos, kuriuos paprastai perku aš. Net ypatingoms progoms. O gal vynas, kuris ateina nemokamai, visuomet atrodo geresnis už tuos, už kuriuos teko išleist pinigų. Tarkim tas, kur būna sustatytas ant palangių parodų atidarymuose. Prastas ir sprangus, dažniausiai, bet kaip teigiamai vertinamas.

Mano tėvas, nors niekada nesimaudė piniguose, visada gerdavo tik geresnį vyną. Kadaise sugavęs iš mano kelioninės kuprinės bekrentančius Wall Streeto pakelius paklausė, kodėl rūkau tokias prastas cigaretes. Jis visada sakydavo, kad nėra toks turtingas, kad pirktų pigią prekę.

Visą savo gyvenimą pragyvenau tam pačiam mieste, toje pačioje gatvėje, tam pačiam tėvų bute. Gal taip savaime išeina, kai studijuoji ten pat, kur gimei, ir neturi žirgo ant balto princo. Visi darbai, kuriuos per savo studentišką gyvenimą dirbau, toli gražu negarantavo jokių nuomos galimybių. Alga pasiskirstydavo proporcingai alui, cigaretėm ir festivaliam, visokiem. Kartą ji buvo nutekinta ant kelionės, trukusios mėnesį ir amžinai pasilikusios mano širdy.

Paauglystėj su tėvais kapojomės kirviais, nes jie norėjo mane saugoti, o aš – vaikščiot įvairiais ašmenim. Visada galvojau, jau kai sulauksiu aštuoniolikos, eisiu nachui iš namų. Tada viskas atrodė paprasta. Na, gal paprasčiau. Nepaisant to, kad niekada taip ir neturėjau asmeninio nekilnojamo, nors ir nuomojamo, turto, visada žinojau ir bežinodama laukiau tos dienos, kai viskas nori nenori pasikeis. Toliau uždirbsiu minimumą, bet teks su tuo ir prasisukti, pavalgant bulvių, bulvių ir bulvių.

Ir ta asmeninio gyvenimo laisvė atrodė toks nuotabus dalykas. Na, turėti savo namus. Kur į svečius 5 ryto pakviestų vyrų batų nereikėtų slėpti, ir visos kitos romantikos, tarkim cigaretė vonioje tarp putų, dekoratyviniai pomidorai ant palangės, kokosiniai smilkalai ir kampas, kuriame galėčiau būti pagaliau viena ir rašyti tai, ką jau seniai reikia. Turbūt pasąmoningai ir vengiau to išsikraustymo bijodama, kad iliuzija sugrius. Čia panašiai kaip ir su įpareigojančiais santykiais, kurių visada vengiau, nes žinojau, kad nebūsiu gera žmona.

Juk visada tai, ko neturi, atrodo kažkuo geriau. Nesvarbu, kad iš esmės tai nėra nieko stebuklingo. Gyvendama su tėvais aš savaime išmokau gyventi viena, ir esu dėkinga už šią galimybę. Kaip man patinka prisitūsint ir eit per barus, bendraut su visais ir mylėti kiekvieną, taip man patinka ir būti vienai. Net ne vienai, o su savim. Ir net ne tik, kad patinka, aš ir moku būti su savim. Gal tinkamesnis žodis būtų galiu. Aš nesu nuo nieko priklausoma ir nesu niekam atsakinga, mano dabartis ir ateitis priklauso tik man. Aš nebūdavau apsupta nuolat šurmuliuojančių kambariokų ir aš galiu užmigt man po skruostu nesikilnojant šiltai vyriškai krūtinei.

Ir taip, man trūkdavo kambariokų, kuomet grįždavau namo girta ir nelaiminga, įskaudinta ir nusivalkatavus, ir norėdavau kažkam išsikalbėt, mamai juk nepasakysi, kaip per pusę miesto ėjau pas kokį nors vyrą, kurio man reikia tik todėl, kad jam nereikia manęs, arba kad atsibudau nepažįstamam bute ir neatsimenu, kaip ten atsidūriau, kaip aš pavydėdavau tiems pokalbiams virtuvėj, kai oras baltas nuo cigarečių dūmų, pusryčiai pagamint iš nieko, o svetainėj miega trys nepažįstami žmonės.

Nepaisant visko jau jaučiu, kad su kambariokais nieko man nesigaus ir nuomuosiuos kokią lūšniną palėpę viena, rašysiu vijoklinę poeziją ant lango ir gersiu rašalą, nes bankrotas taps mano antru vardu. Ir taip, žiūrėsiu daug serialų ir visiškai nieko nesimokysiu.

13 laik

,

Vieta jūsų įžvalgoms :

  1. Stebuklingas Šeškas
    2011.01.29 @ 00:44 linkas

    Blemba kiek prisiminimų sukėlei

  2. alkoholikairnieksai
    2011.01.29 @ 15:22 linkas

    pasipasakok :)

  3. Stebuklingas Šeškas
    2011.01.29 @ 18:45 linkas

    Turėjau 19 kambariokų. Jeigu neskaičiuosim koinemeno kuris karts nuo karto buvo pagaminamas iš koijnių ir Gretos kuri buvo juodaodė pripučiama lėlė nu dar buvo ir šeškas kuris ant visko padėjęs ir girtas eidavo visų kandžioti. Aišku virtuvėje sofa ant kurios visi rukydavo. Kartais ten miegodavo čiuvakas kurio niekas nepažysta. Indu plovimas vonioje kai į kriauklę niekas nebetelpa, ejimas į lošimų automatų saloną laimėt pinigų ant degtinės ir vydurį kelio supratimas kad pamiršai batus apsiauti. Moralinės ribos peržengimas. Pačiu netinkamiausiu metu į kambarį iėjęs gitrtas kambariokas parukyt į mano balkoną… ir t.t. Linksmi buvo laikai. Liudna, kad dabartiniai kambariokai visiški noliferiai ir nežada keistis. bet čia jau jų problema

  4. alkoholikairnieksai
    2011.01.30 @ 11:30 linkas

    19 tai čia vienu metu vienam bute? :D geros eilės į vonią/tūliką turėjo būt jei taip.
    bet laikai skamba linksmai. aišku įmanoma ir pavargt nuo amžino tūso, bet galima ir priprast :)
    aš tai noriu viena pagyvent. kad tik mano namai būtų ir aš sakyčiau, kada bus šventė, o kada filmų vakaras :)

  5. Stebuklingas Šeškas
    2011.01.30 @ 14:41 linkas

    Čia per gyvenimą :-D rekordas kai buvo 8 ant karto :-D Čia kaip kam. Išpradžių ir man buvo gerai kai vienas gyvenau, bet galų gale vistiek nuplėšė stogą

  6. deathblow
    2011.01.30 @ 20:34 linkas

    geras įrašas ;) pusryčiai iš nieko skamba labai intriguojančiai, laisvė fantazijai ;)

  7. deathblow
    2011.01.30 @ 22:42 linkas

    bet žinai dar ką! šią savaitę kaip tik pagalvojau, jog tu būsi labai gera mama. nežinau, gal tikrai būsi nekokia žmona, bet mama tai būsi gera.

  8. alkoholikairnieksai
    2011.01.30 @ 22:51 linkas

    šeškai, nuo gyvenimo vienam nuplėšė stogą? nežinau, man kaip tik tai atrodo toks raminantis variantas – gi eini tūsintis, būni su žmonėm, kvieties svečius, bet norėdamas gali būt tik sau ir su savim. nors gal nepabandžius nežinau kaip ten iš tiesų :))

    povilai, mama sakai… aš irgi kartais pagalvoju, kad norėčiau ir galėčiau būt gera mama. bet tai daryti yra pats sunkiausias pasaulyje darbas, už kurį niekas nemoka pinigų :D ir be gero vyro to tikrai nenorėčiau daryt, o kad vyras būtų geras, ir žmona turi būt gera, taiiii…. neišmokus būt gera žmona, nebūčiau ir gera mama. o gal kaip tik atvirkščiai :)

  9. alkoholikairnieksai
    2011.01.30 @ 22:52 linkas

    p.s. o kodėl manai, kad būčiau gera mama?

  10. Stebuklingas Šeškas
    2011.01.31 @ 09:59 linkas

    Aga, nu bet ten ir kitų dalykų buvo. Man labiausiai patinka kai yra 3 kambariai ir du gyvenami ir vienas bendras kur visi susisirenka ir pats nusprendi ar nori kambarioką matyt ar ne.Aišku čia prabanga. Dabar irgi trumpina protą, nes neturiu kambario atskiro, bet ką padarysi.

    Motinystė čia išviso “rocket since” kaip jos viską tai padaro kad viskas būna kaip turi būti. Nors aišku metodai pas visas skirtingi :-D

  11. alkoholikairnieksai
    2011.01.31 @ 14:48 linkas

    Prabanga 3 kambariai, manau to trečiojo funkciją puikiai gali atstoti virtuvė :)

  12. Stebuklingas Šeškas
    2011.02.02 @ 01:29 linkas

    aga

  13. proz
    2011.02.06 @ 15:16 linkas

    sentimentali nuotaika? :) šiaip tai gražus įrašas. tas pats miestas, ta pati gatvė, tas pats butas. aha. bet tai Udinėj kambariokai man buvo nuskilę, ir buvimo su savim pakankamai, ir atskiras alkoholio šaldytuvas, kur visada būdavo belgo absoliuto bei kitų gėrybių :)

    beje, apie rašalą. vienas rašytojas pasakojo, kad kai dar labai girtuokliavo, supirko daug rašalo, išpilstė į taures ir išdalino po knygos pristatymo. visi labai gyrė vyno skonį.

  14. alkoholikairnieksai
    2011.02.06 @ 15:57 linkas

    kaip galima girt rašalo skonį, arba svečiai buvo toki patys pjanicos, arba nenorėjo įžeist :D

  15. deathblow
    2011.02.06 @ 20:57 linkas

    nežinau, kodėl galvoju, kad būsi gera mama. na, tau tiesiog atsibos tūsintis, kažkokiu būdu atsiras vaikas, ir viskas ;)

  16. alkoholikairnieksai
    2011.02.06 @ 21:42 linkas

    kažkokiu būdu nu tu duodi :D pykina mane nuo tokių minčių :D

Išsikalbėk ir būsi išklausytas

PAGRAŽINK KOMENTARĄ:

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Užsisakyti šias įžvalgas
«