Blame it on the weekends

Žalios devynerios net tokią žiemą paverčia šiek tiek ištveriama. Ir mes sėdim šeštadieninėje pusnyje, gurkšnojam ir juokaujam, o paskui neatsimenam, kaip nusivelkam į mylimiausią barą “koncerto paklausyt”. Koncertas, žinoma, kadaise pasibaigęs, bet kolegos užėmę sofutes, nors mes juk nieko neatsimenam.

o vėliau, smagieji senamiestiniai maršrutai, naujos vietos ir melodijos, 52-as palto pakabukas, šalta karšta, alus septyni litai, ir kažkas siūlo eit pasimylėt į tamsų kambariuką. Bet kur čia užsiėminėsi tokiais niekais, kai galimybė apturėti lytinių santykių su Džioniu Deppu yra lygi 50% ? Duodu leteną nukirsti, nežinojot. Nes iš mano pusės keblumų nėra, belieka sulaukti Džionio.

Bet juk mes nieko neatsimenam. Draugai ir kolegos kažkur dingsta, Pilies gatvė teka tolyn, čiliakas nebeduoda alaus, mums padeda amatininkai. Paskui kažkokios žinutės, aš jo nepažįstu, jis nepažįsta manęs, gal mes abu esam iškrypėliai nenaudėliai jaunuoliai, senamiesčio kiemai rakinami, o visi keliai veda namo.

Ir savaitgaliai dar niekada nebuvo tokie ilgi, nepaisant to, kad lovoje pradingo penktadienis ir sekmadienis. Kažkas eina į kiną, o mums ir čia gerai, nuo emilės rouz egzorcizmo iki rusiškų biografijų, o kur dar edukaciniais tikslais parsivogti filmai apie 68-ųjų romantiką. Po gatvės grindiniu slepiasi pliažas ir man per nugarą bėgioja lengvi šiurpuliukai. Juk kadaise savo jaunatvišką nihilizmą pumpavau days of war night of love ir sapnuodavau aistros ir idėjinių kovų apipintus santykius su black bloc’o berniukais.

Po visko vis dėlto imu ir pagalvoju, kad iki pirmojo ir mieliausio festivalio liko penki mėnesiai. Baikė, kai pasvarstai. Blogiau atrodo tik, kad tie patys penki mėnesiai liko ir iki mano akademinio darbo sukontempliavimo, kad jį kur. Po tokių savaitgalių niekas nebeatrodo neįmanoma, po tokių savaitgalių viskas atrodo nebeįmanoma. Logikos egzaminą išlaikiau tikrai ne iš pirmo karto.

Jaučiasi, kad mane galutinai apsėdo “be stupid” filosofija, ir aš visai nieko prieš.

,

  1. stebuklingas
    2010.12.05 @ 23:02 linkas

    O dulkintis, kruštis, mylėtis yra tas pats? Ir išviso tai yra malonumas ar pirmo lygio fiziologinis poreikis? Nuotrauka tai primena the old in and out.

    O tas “festivalis” čia turbūt diplominio gynimas? aš bijau kad nesutaptu gynimai su GaDi nes tada reiks rinktis, o aš kartais sugebu pasirinkti teisingai.

  2. alkoholikairnieksai
    2010.12.05 @ 23:10 linkas

    mmm na vis tik gal ne tas pats? :) gal net labai skirtinga. kiekvienas su savo privalumais, aišku. mylėtis tai turbūt reik meilės, ar bent jau stiprių jausmų, o pasidulkint tai šiaip galima ant smagumo :) dėl to fiziologinio poreikio tai ką aš žinau, gal čia vyram labiau galioja? damoms tai manyčiau ne tiek fizinis, kiek psichologinis poreikis labiau :)

    nejuokauk tokiais dalykais kad gali sutapt :D šiaip kiek pamenu gynimai birželį būna. o ir ne savaitgaliais. verkčiau tikrom ašarom, jei negalėčiau į gadi nuvaryt, čia jau tradicija belekokia.

    o fotke tai iš Prisukamo apelsino.

  3. stebuklingas
    2010.12.05 @ 23:17 linkas

    Žinau šita fotke. Šiais metais vos nepraleidau… Bet vadovaujuosi šūkiu:”mesk darbą ir važiuok į GaDi”. Gerai kad niekur nedirbu :-D O praktikos vadovas “nepastebėjo” kad manęs nebuvo nei penktadieni nei pirmadieni nei antradieni :-D

  4. alkoholikairnieksai
    2010.12.05 @ 23:20 linkas

    aš pirmą darbo dieną iš kart pasakiau vyr barmenui kad tom-tom dienom nebūsiu vilniuj ir kad tikrai :D
    teisingai pašventėt, kad iki antradieno ;)

  5. stebuklingas
    2010.12.05 @ 23:24 linkas

    visada taip būna. visada

«