Niekada akademinėj bendruomenėj nesijaučiau savo vietoj. Mano vieta buvo baras po paskaitų antrą valandą dienos ir cocacola per rytines paskaitas. Mano vieta buvo prezentacijos, kurioms skaidres baigiu pusę keturių nakties, po 7 bokalų alaus. Mano vieta buvo pliotkinimai rūkykloj tarp paskaitų ir išsisukinėjimai nuo perskaityti lieptų tekstų.
Kai tik stengdavaus parašyti kokį mokslinį darbą, gaudavau konkretų septynetą, nors sudėdavau visą dūšią. Turbūt tiek mano temoms, tiek mano akademiškam stiliui trūko tojo akademiškumo. Gal dėl to, kad rašiau apie vartotojiškas spektaklio visuomenes ir straight edge’us, dabar pagalvoju.
Ir kaip man parašyti bakalaurinį darbą, kaip man jį parašyti? Naktim nebeužmiegu, žiūriu veiksmo filmus, o jei ir užmiegu, sapnuoju košmarus. Todėl tiesiog einu gerti, gerti alaus ir jamaikos. Dar geriu valerijoną rytais, kai ateina nerimo priepuoliuksai, kurie tiesia į mane savo pagaląstus nagelius ir šnibžda, kaip aš vėl nesugebėsiu išspaust nė sakinio akademiniu stilium.
Taip rašymas tampa giliausia duobe, kai tai, ką visada mokėjai, atsigręžia prieš tave. Ir mokykloj geriausiai iš klasės variau visokiausius rašinėlius, interpretacijas irgi nieko, miniatiūras ir pasakėles kokiems tai konkursams. Per valstybinį egzą mane pasodino ant žemės, ir taip ir prasidėjo amžina kova su akademiniu stilium.
Venkit beletristikos! Šaukia patarėjas “kaip parašyti [gerą] mokslinį darbą”. Venkit bereikalingo bagažo! Geriau jau nerašyk, jei negalėsi pagrįsti! Bet palaukit, kaip man, man, ginčytis su Giddensu, su Castellsu, su senučiuku Marksu ir tuo labiau kokiu Baumanu ar Baudrillardu? Aš galiu bandyt pasišakot prieš pirmą kartą (man) girdimą pavardę, bet prieš anuos?? Taip ir mirkčioja wordo kursorius kaip per Kingo ekranizacijas.
Aš jau netgi nesiimu beprasmiškų buities darbų kaip, tarkim, per sesijas. Aš nebegalvoju apie vasaros nuotykius ir nebesvajoju apie ką nors, apie ką mėgstu pasvajoti. Aš tiesiog sėdžiu ir spoksau į tą kursorių ir mano galva atitinkamai tuščia. Man net nesinori pradėti, nes patarėjas “kaip parašyti [gerą] mokslinį darbą” savo punktu numeris vienas šaukia, kad rašymu reikia mėgautis! Mėgautis jūs pamanykit, kaip aš galiu imti mėgautis, kai žinau, kad tuojau pat būsiu suvalgyta ir išvemta darbo vadovo, pikto recenzento ir net katedros kavos gamintojos.
Šiuo atveju nežinau, ar man labiau baimintis, kad liko kokie 5 mėnesiai šitos vaznios, ar mėgautis, kad daugiau niekada o niekada aš nebesėdėsiu jokiam suole, jokioj supistoj auditorijoj, ir neskaitysiu nei vieno prievartinio veikalo.
Kažkada šūdų kulte skaičiau – “man ne popierius svarbu, svarbu man pats procesas mokslo. Tos amžinos problemos, ta skolų grėsmė, tie patys šūdai metais kiekvienais, tos mielos širdžiai nesibaigiančios akademinių sizifų bėdos”. Nežinau, ar dabar tam pritariu. Kas per daug tas nebesveika, kažkaip.
2010.11.25 @ 16:25 linkas
O tau patinka tai ką tu darai?
P.S. Sapnavau šią naktį, kad tavo vardas Aistė
2010.11.25 @ 18:07 linkas
oo šeškas grįžo ;)
jei čia klausi apie univerą, tai man patinka tas faktas, kad išbandžiau ką reiškia būt studente, susiradau naujų draugų, išmokau dėstyt savo mintis (kokios jos bebūtų) ir sužinojau keletą vertingų dalykų. ir tai padariau studijuodama, mano nuomone, patį tinkamiausią man dalyką (atmetus vda ir lmta). bet dabar man jau nusibodo :)
mano vardas tikrai aistė, nesunku manau per blog’us sužinot. bet susapnuot, aišku, originaliau :D
2010.11.25 @ 18:44 linkas
Nu nevisai tai. Įdomu ar tau patinka tai ką dabar darai. Nes jeigu mokaisi tai kažką vis tiek reikia daryti. O aš tik paskutiniame kurse supratau, kad nė velnio man nepatinka tai ką darau ir gyvenime nenoriu to daryti, nes tai nesmagu. O jeigu daryti nesmagu tada nebėra prasmės daryti :-D
Tai jo turbūt kažkur užmačiau o paskui susapnavau. nes miegu po kelias valandas ir kartais nebeskiriu kada sapnas kada tikrovė.
2010.11.25 @ 19:06 linkas
aš su mokslais nieko susijusio nesu darius, ir neplanuoju daryti, nes tai yra nesmagu :)) ai šiaip pirmam kurse dirbau apklausų firmoj 3 savaites nes norėjau užsidirbt litų ant Regeneratoriaus :D
o visa kita ką dariau ir darau man patinka, man patiko mano darbai už baro, man patiko mest vieną jų ir išvažiuot pabomžaut po europą, tada grįžt ir neberast darbo irgi visai patiko :D štai dabar jei viskas pagal planą tai turėčiau po mėnesio vėl pradėt dirbt smagų darbą. taigi taip, man patinka :) kažko geresnio aišku visi nori, aš irgi, pvz noriu butą nuomuotis bet kol kas neturiu nei už ką nei su kuo :D
2010.11.25 @ 20:00 linkas
Regeneroto ko? Aš praeitą vasarą supratau pinigų vertę… :D Galiu pasakyt kad jie beverčiai. tiesiog popierėliai sugalvoti tam nes žmones už**** ožiais atsiskaitinėti. O atsitiko labai paprastas dalykas. Likau ant kelio kur nėra nei sodybų nei parduotuvių. Aišku baigėsi vanduo ir maistas :-D Kišenėj buvo tik krūva “popieriaus” už kurią būčiau galėjęs lietuvoje gerti kokias 4 dienas
2010.11.26 @ 00:10 linkas
Regeneratorius – regio festivalis netoli Ignalinos :) tada, prieš tris metus, kainavo 100 litų :D
na taip, tokioj situacijoj jie ale beverčiai, bet tarkim rastum kokį vienkiemį su užsiparinusia bobute, kuri tau šiaip neleistų prieit iki šulinuko, o duotum dvacoką, tai dar blynais pavaišintų ;)
o šiaip neprotingas sprendimas atsirasti kažkur/bet kur be bembelio vandens. nors man irgi buvo. tokia bejėgystė užpuola ;D