Vilnius dega, čia taip nuobodu;)
Pirmoji parduota vasara raitosi mano kaulų čiulpuose. O aš raitausi cappuccino gėlytėse, aš raitausi vėlyvuose alaus bokaluose vėlyvai dirbančiuose baruose. Bokalą man atneša toks pats parduotos vasaros kolega.
Šiandien gatvėse tik idiotai ir lenkai turistai. Visi kiti autobanuose, palapinėse, ežeruose kojas sumerkę.
Bet Vilnius vasarą gražus. Vilniuj vasarą galima nueit į Sereikiškes ir skaityt romaną apie vaiduoklius, kol ant gretimo suoliuko nesusibazuoja graži šeimynėle su gražiais vaikučiais. Dar niekada taip nemėgau vaikų, kaip kad nemėgstu dabar. Vaikai man varo vėžį, šiurpą ir visi jaunesni nei trijų metų atrodo kaip nėštumo testai.
Vilniuj vasarą garuoja oras, ir kelnės limpa prie užpakalio, ir prakaito lašas kapsi į akį, kol bėgi nuo pavėsio prie pavėsio. Vilniuj beprotiškai gražūs saulėlydžiai. Nuo Barbakano pro raudono vyno butelį.
Nepaisant visko, aš šiemet jau mačiau jūrą, ir jūroj mačiau Parulskį, jūra pasakojo man, kaip jai sekėsi žiemot vienai be manęs. Galėčiau mūdint į jūrą visą dieną, ir kartu rūkyt cigaretes, nes prie jūros jos daug greičiau susirūko, nei, tarkim, prie kokio ežero.
Taigi, šią vasarą aš negersiu Amsterdamo skvote ir nemiegosiu Belgijos pievoj, netgi nešoksiu Bulgarijos klubely pagal baisią muziką su gražiais (??) vyrais. Aš netgi praleidau nelemtą Operatorinę. Raitydamasi cappuccino gėlytėmis.
Bet ši vasara panaikino mano nerimo priepuolius atsibudus ketvirtą ryto, kuomet atrodo, kad nepadarei kažko, ką būtinai turėjai padaryti. Žinoma, vis dar yra dalykų, kurių nepadariau, nors būtinai turėjau padaryti, bet bent jau nebeliko nerimo priepuolių, kas yra sąlyginai gerai.
Ir sugalvojau, kad jei man kas nors padovanos Mac’ą, parašysiu knygą. Ir dar pagaliau pabaigsiu dažyti kambario duris, kurias dažyt pradėjau žiemos pradžioj. Šiaip daug ką norėčiau nuveikt šią vasarą, jei jau esu nulemta sėdėti degančiam Vilniuj. Norėčiau nueit į drum’o tūsą, norėčiau susitikti su kai kuo, norėčiau susitvarkyt gitarą ir norėčiau nuhakint coffee-inn’o čyzkeiko receptą.
2010.06.26 @ 22:25 linkas
Gal geriau parašyk knygą, o tada iš honoraro nusipirksi Mac’ą :))
2010.06.26 @ 22:57 linkas
aš noriu su Mac’u rašyt kartu:) be to negarantuoju kad iš to honoraro net alaus normaliai išeitų;))
2010.07.17 @ 21:14 linkas
Labas dėl nerimo priepuolių :) Žostkiausi būna, kai jau atsigulus miegot pradedi snausti, bet staiga pašoki nuo bjauraus jausmo, jog tuoj bus pizė dėl kažko, ko negali įvardint. Fui.
2010.07.18 @ 09:34 linkas
o taip! labai įdomu, kaip visa tai susigeneruoja galvose ir iš kur ir kodėl konkrečiai atsiranda:)
2010.07.19 @ 01:11 linkas
O iš kur atsiranda depresijos tuštumos jausmas? Cheminės reakcijos, ir tiek. Taip ir įsivaizduoju, kad smegenuose kažko prisigamina per daug nuo mano keisto gyvenimo būdo ir tai kažkaip sugeneruoja tą panikos jausmą tik pradėjus snaust. Gerai nors tiek, kad retai tai būna – išprotėčiau kitaip :)
2010.07.20 @ 21:51 linkas
man ne taip jau ir retai būdavo, kol kas lyg ir neišprotėjau, bet ką čia žinai žmogus. smegenys per daug keblus organas:)
2010.07.25 @ 17:32 linkas
nevartok žodžio “mūdė” be reikalo.