Tag Archive > praeitis

Nyčiški paubagavimai prarastoms sieloms šeštą ryto

Mano ištikimi skaitytojai (kuriuos kadais turėjau), jeigu jų dar turėčiau, turbūt lauktų, kol mane paliks vyras, padvės mano šuo, ar kaimynė iš gretimo buto persivarius venas iššoks per balkoną rėkdama kažną nyčiško. Nes, kaip sakė visi žavūs prasigėrę diedai, kuriuos kada nors kažkas spausdino, – rašo tik netikėliai, sielos ubagai, nusivylę viskuo ir, pirmiausia, savim; [...]

skaityti toliau

, , , ,

Tėvų namai, užmiršti kambariai

Visada grožėdavaus tais kambariais, į kuriuos tėvų namuose grįžta vaikai. Per filmus. Jie grįžta po penkmečio, po dešimtmečio, per Kalėdas, jubiliejus, laidotuves, ir tie kambariai, kuriuose vaikai praleido randuočiausius savo jaunystės laikus, būna nepasikeitę. Mamos juose kasdien valydavo dulkes ir purendavo pagalves ant lovos, pavasariais išblizgindavo langus. Mergaičių karoliai kabėdavo ant veidrodžio ten, kur jos [...]

skaityti toliau

, , ,

Ilga blevyzga apie visas gyvenimo vasaras

Vasaros pradėjo skirtis prieš šešerius metus. Iki tol viskas buvo apibrėžta ir pažymėta šeimos iš tėvo pusės sodeliu, jo pušynėliu, kuriame laidodavom drugelius ir laumžirgius, Preilos kopomis ir rūkytu karšiu ant marių kranto, King’o romanais ir lėtai tiksinčiu laiku belaukiant, kol reikės grįžti į ugdymo įstaigą ir klausytis įdomių vasaros istorijų. Kartais paklausydavom Shakiros virš [...]

skaityti toliau

, , , ,

Retrospektas

Visą gyvenimą būdama velniškai nepareiginga išbuvau pareiginga. Maža būdama, sušluodavau šiukšles po durų kilimėliu, bardaką nuo lovos – į stalčius, kalną rūbų – po lova. Iš išorės viskas būdavo gerai, tik šypsena kartais išduodavo. Mokykloj nedarydavau namų darbų, arba padarydavau belekaip per 15 minučių ir gaudavau gerus pažymius. Per kontrolinius špargalkės nuguldavo visas rankas, ir [...]

skaityti toliau

, , ,

prev posts