Nauji Metai visada buvo mano mėgstamiausia šventė. Mėgstamesnė už Kalėdas ir už gimtadienį, antrą vietą užleidžianti Užgavėnėms. Kokie 5-6 praėję Nauji Metai buvo labai panašūs ir labai skirtingi. Vieni būdavo zajabys, sekantys visai šūdini, kiti vėl zajabys. Tikėjau tuo, kad kaip sutiksi Naujus, tokie ir bus ateinantys metai. Tikėjau, nors tai toli gražu nepasitvirtindavo. Visokių buvo tų Naujakų. Vienus sutikom su pūškių šūviais iš gezo rankų, kitus taxe pakeliui iš Baltupių, buvo ir Naujakas valkatyne, ir kažkokioj studijoj, vienas netgi Kauno gatvėse, dar kažkokių buvo, kurių jau neatsimenu.
Šitie Nauji Metai buvo kitokie. Glostėm baltiem arkliams kaktas, verkėm su saliutais ir gerėm VodkaBoom atostogauti išėjusios vilos balkone. Marios skalavo kojas ir klykė poilsiautojai su įsivėlusiom į plaukus šaltosiomis ugnelėmis. Aš buvau su labai gražiu geltonu kaspinu ant galvos ir nesugalvojau nė vieno noro ateinantiems metams.
Taip pat visiškai negalvojau apie praėjusius metus. Negalvojau, kiek visko keisto ir nesuvokiamo įvyko, kaip užaugau ir kaip pasikeičiau, kaip atrodžiau iš šono ir kokia buvau viduje. Nes nuotraukose viskas gražu – uždedi filtrą, suapvalini kampukus, ir gerai. Iš tiesų viskas sunkiau, ir dėl to beprotiškai įdomu. Gailiuosi tik dėl to, kad ėmė ir sugedo mano analitinis aparatas ir visi tie metai buvo taip mažai analizuoti, kad aš beveik nieko ir neatsimenu iš jų.
Atsimenu, kaip atidarinėjom barą ir kaip aš daug visko iš to tikėjaus, paskui nebesitikėjau nieko, nes supratau stovinti viena koja visiškai ne ten. Atsimenu, kaip susipažinom su M. ir kaip jis neatėjo į pasimatymą ir aš gėriau labai daug Margaritų, o paskui sudaužiau butelį alaus pakeliui namo iš infošopo. Atsimenu, kaip jis vėliau dėl to atsiprašinėjo, ir kaip aš nebepykau, ir kaip jis supažindino mane su savo draugais, o aš visiem pilsčiau apple-pie’us su Becherovka. Paskui viskas įsisuko į margą karuselę, ir visai kaip karuselėse, kartais pykindavo iš blogumo, kartais buvo velniškai smagu. Tame visame sūkuryje ir šunelis, ir remontai, ir šeimyninis gyvenimas, ir vienintelis šiaulenskas žodis, besibaigiantis dviejomis C, ir Maskva bei daug ašarų dėl jos, taip pat švelnus susitaikymas su aplinkybėmis, savimi, gyvenimu, pokyčiais, daug įvairiapusiško diy, pradedant vandentiekio tiesimu baigiant meditacija ketvirtą ryto klausant Makejevo.
Visoje toje karuselėje švysčioja pokalbis miške prie upelio, po kurio virpėjo žemė po kojom, ir trumpa, bet emeizing kelionė privačioje traukinio kupe, ir kelios akimirkos, kuomet buvo sustojęs laikas, ir puslapio užvertimas univere, ir išsibarstę draugai, dėl kurių yra taip šūdinai graudu, kad net apsimetu, kad to nebuvo.
O naujais metais, tai ką, vėl esu laiminga bedarbė, naudojuos biržos teikiamais malonumais, išdrįsau pagaliau bandyt laikytis teises, ir labai laukiu pavasario, nes esu jau taip įpratus gyventi laukimu, kad net nežinau, ką reiks daryt, kai ateis tas išlauktasis laikas ir nebebus ko laukti, nes viskas, ko reikia, vėl bus šalia.
2012.01.06 @ 01:26 linkas
Hmm… man kažkaip Naujieji visą gyvenimą buvo absoliučiai tuščia diena. Toks visiškai beprasmis prisisprogimas ir ryte sekantis tuščių bonkių mėtymas per langą. Yra žmonių daug įnirtingiau švenčiančių kiekvieną pirmadienį, nei kad aš švenčiu šią didžiąją metų kulminaciją.
Vienintelis toks įdomesnis su Naujaisiais susijęs dalykas, kurio, panašu, taip pat atsisakiau – tai kuomet kokią septintą ryto, visas ištinęs sėdi su savo jau ant žemiausios pavaros bėgančiu analitiniu aparatėliu, ir permąstęs praėjusius metus prisižadi sau belenkiek įvairių pokyčių (i.e. New Year’s resolution), puikiai žinodamas kad jau kokius tris-keturis punktus iš to sąrašo pažeisi vos išsiblaivęs. Bet bent jau suvoki kas su tavim ne taip…
O visas tas Kauno gatves, valkatynus, miškus ir Maskvas organizuoji tu, ar čia tokiai kūrybingai šventėjų-grupei priklausai? Bo iš visų tavo išvardintų vietų ir scenarijų, aš esu buvęs tik valkatyne – ir tai ne per Naujuosius, tai dabar nežinau ar čia man skelbimą duot “ieškau originalių sugėrovų”, ar kaip.
O dėl to šiaulietiško double-C (ghm…), tik nesakyk kad čia galioja žodžiui “asc”, bo tikrai ten tų dviejų c nėr ir netur būt. Tarias tai visgi ąs-cы (“ы” suteikia žodžiams to šiaulietiško forsinio žavesio). Nebent žinai kokį žodį besibaigiantį *tastas, dvigubos c nei Šiauliuos, nei Plungėj nėr. Jei jau aš – pacans, sėdintis su trijų juostų adibas trenigais – nežinau tokio, tai jau come on.
Ir tada prie to paties – su Naujaisiais:-)
2012.01.06 @ 10:45 linkas
koks maloniai pilnas komentaras:))
dėl Naujako prasmės – man patinka ta pabaiga ir nauja pradžia, pažadai, o ypač – vieną minutę trunkanti vienybė, kuomet visi apsikabina, bučiuojasi, glebesčiuojasi, linki laimės nepažįstamiems, šaudo šampę ir fejerverkus. momentinė euforija – tas labai gražu.
dėl šventimo vietų, tai aš šiaip nieko niekad neorganizuoju, prisiplaku prie originaliai švenčiančios chebros :D tik šiemet mano mintis buvo. o Maskva tai čia visai ne Nauji Metai, kits reikals.
o tu ką iš Šiaulių?:) nu kaip, mane toks veikėjas supažindino su žodžiu acc, (ale acTas – jei “tas” virsta “c”), dabar sugriovei man visą žavesį. gal ten nuo rajono skambesys priklauso? gal ten kokiam pietiniam viskas pacaniškiau? ai sudėtinga:))
ir tave su Naujais – gaila, kad neberašai blog’o.
2012.01.06 @ 15:00 linkas
gal labai spaminis komentaras, bet man labai patinka, kaip tu paprastai rašai.
2012.01.06 @ 15:17 linkas
nespaminis, malonu girdėti :)
2012.01.06 @ 15:43 linkas
Tai aišku, kad aš iš Šiaulių. Tipo nesimato?! Ir aš, be to, taip pat esu M. Tai kai tu ten kažką apie Šiaulius ir M rašai, tai man labai smagiai skaitosi:D
Dėl to acc, tai aš visą gyvenimą labai priešinaus (kalbajobiškos pietinio subtylybės). Matai, jei dedi dvi c, tai nebeišeina ištart to žodžiaus, bo atsiranda tokia nukirstinė pauzė: ac-c. Tai kai žmonės kalba, jie tą pirmą c pakeičia į s ir tada išeina ištariamas asc. Šiauliuose kalba yra kaip vanduo, t.y. visuomet ieško the path of least resistance, todėl viskas (na .. ne viskas) yra trumpa: nams, stogs, liūc, asc. Tai todėl toks liežuvį laužantis acc čia sunkiai įsipaišytų (not that anyone cares, really)
O Maskva tai fun. Aš irgi esu buvęs. Dar norėčiau su transsibiriniu traukinuku pasivažinėt ir paliuobt su kuo nors, tik kad norinčių dvi savaites trintis degtine permirkusioj kupe nelabai atsiranda:-/ Aš, kaip sako, atiduočiau savo kairį rutuliuką už tokią putišestvie.
2012.01.06 @ 15:59 linkas
aš nesu buvus Maskvoj, ir nežinau, ar norėčiau, labai jau didelis ten miestas, man skersgatviai labiau patinka:) mano M. šiuo metu Maskvoj dirba, tai irgi nelabai malonios mintys man apie tą vietą.
šiaulietiška kalba yra zaibys, man patinka;D žmonės sako, kartais ir pati taip nejučiom užšneku, bet aišku nedrįsčiau lygintis su tikro pietinio bazaru.
tavo traukinio vizija labai man primena Jerofejevą, esi skaitęs? būtų labai faina kelionė traukiniu per visą Rusiją, pasirašyčiau tokiai avantiūrai – kokių 4 žmonių kompanija kaip tik užpildyt bet neperpildyt kupe, daug vodkės ir suvenyrų sustojimuose :D
2012.01.06 @ 16:27 linkas
Transsiberian čia kaip Vilnius-Klaipėda tik n+k kartų stipriau. Yra ten kabokas, parduotuve. Kainos prasideda nuo 260 europietiškų pinigų už vietą su dar 40 kolegų iki 900 europietiškų pinigų už pirmos klasės dvivietę kupe. Galima pavažiuoti atkarpą prasitrinti mieste kelias dienas, paskui vėl tęsti, bet tai darant kaina pakyla dar labiau. Tas traukinys tobulas variantas tiems kuriems patinka važiavimo procesas arba tiesiog patinka gert
2012.01.06 @ 16:32 linkas
Joaa, keturi yra pats tas, bo kupe kaip tik keturios gulimos vietos yra, tai gali visą kupe pasiimt ir dvi savaites įgyvendint projektą “mažam kambarėly ugnelę kuriu”, kur ugnelės motyvas, savaime suprantama, atitinkamai pritaikomas pagal kontekstą.
O Jerofejevo skaitęs nesu, bet sprendžiant iš aprašymo: ” intelektualus girtuoklis ir liaudies filosofas Venička, nubudęs nežinia kokioj laiptinėj ir kamuojamas baisių pagirių sėda į elektrinį traukinį Maskva–Petuškai, kad aplankytų mylimąją ir trejų metukų sūnelį, kuris jau pažįsta raidę „J“”, matyt kad neprastas kūrinys:) Tik kaip man čia dabar jį į mano tolimąjį, nelietuvišką tremties postą atsisiųst.
Prie to paties paskaitinėjau ištraukas iš “Psichopato užrašų” – žiū kad irgi neblogai parašyta. Bet su tuo skaitymų tai čia tragiška situacija…Perskaitau vieną knygą, nusiperku dvi. Čia tokią vietą atradau, kur visas knygas po 1-2 Eurus pardavinėja tai tempiu viską namo kaip koks žiurkėninis prūsų knygnešys.
2012.01.07 @ 11:22 linkas
nemanau, kad M dar tavo, nors pėju, tavo niekada ir nebuvo. tokia gyvenimiška tendencija.
2012.01.07 @ 12:12 linkas
šeškai, šiaip visai normalios kainos. man patinka ir važiavimo procesas ir gerti, tai manau būtų puikus atostogų variantas:)
paranoid, aš Jerofejevą ėmiau iš Vilniaus Mažvydo bliotekos, turėk omeny, jei kada svečiuosies sostinėj:) ar tu jau suvisam užsieniuose prisitrynei?
bbzn, tasai “mano” buvo vartojamas atsakant į Paranoid komentarą, pritaikant prie konteksto. ko tu čia kabinėjies su savo neigiamom tendencijom? tipo niekada nevartoji žodžio “mano draugas/draugė/kolega/kaimynas”?
2012.02.12 @ 21:03 linkas
Tęsiant polemiką esminiu acc klausimu: tariama ac-c ir nėra jokių nepatogių pauzių. Jei tarsi as-c, čia jau visai kitas žodis bus. Ryškiai ne iš Taškento, va ten viso pietinio dialektas-pažiba.
ir šiaip, kur dingo naujas įrašas?
2012.02.12 @ 21:07 linkas
ak, na mtosi, kad aš nepakankamaį įgudus apie ccc diskutuot:))
dėl įrašo ačiū kad pastebėjai, netyčia buvau nutrynus!