supista bokalo magija

Šeštadienį belaukdama vakaro labai užsinorėjau alaus. Nuėjau į Rinkutiškes (alaus meką neįsimenamu tikruoju pavadinimu Raugyklos gatvėj) ir įsigijau keturis alaus – du Rinkuškių ir du Svečio, su intencija, kad porą išgersiu dabar, o likusius du vakare prieš/per koncertą. Atsidarius Rinkuškių butelį, alaus labai greitai nebeliko. Padėjo vienas baisiai strategiškai neįtikinantis filmas Human Trafficking ir mūdina […]

skaityti toliau

alus, gyvenimas, pjankė