Ilga blevyzga apie visas gyvenimo vasaras

Vasaros pradėjo skirtis prieš šešerius metus. Iki tol viskas buvo apibrėžta ir pažymėta šeimos iš tėvo pusės sodeliu, jo pušynėliu, kuriame laidodavom drugelius ir laumžirgius, Preilos kopomis ir rūkytu karšiu ant marių kranto, King’o romanais ir lėtai tiksinčiu laiku belaukiant, kol reikės grįžti į ugdymo įstaigą ir klausytis įdomių vasaros istorijų. Kartais paklausydavom Shakiros virš Olandų žiedo, kartais išvažiuodavom grybauti, bet viskas buvo taip statistiškai vienoda ir emociškai tylu. Dabar, kai pagalvoju, neišskirčiau nei vienos iš ankstesniųjų vasarų, neatsimenu nei vieno įvykio, įvykusio konkrečiai tada ir tada, ir net ne mano užgerta atmintis dėl šito kalta.

Pirma įsimintina vasara atsitiko dutūkstantis penktaisiais, kai pirmą kartą paragavau alaus iš bembelio ir susiradau draugų, katrie, kaip bebūtų keista, metams bėgant išaugo iš šiaip sugėrovų ir tapo tais žmonėm, su kuriais eičiau ne tik arklių, bet ir vienaragių vogti. Ne visi, aišku, vieni dingo, kiti pasimetė laiko tėkmėj, treti dar kažką padarė, bet ta vasara po dešimtos klasės liko vasara, niekada neišnyksiančia iš mano galvos. Tai buvo uždraustų dūmų ir griuvėsių vasara, ilgų pokalbių ir žaidimų kamuoliu Katedros aikštėj vasara, pirmos kelionės į užsienį ir pirmo tikro bučinio vasara, geltonų konversų vasara, labai greitai prabėgusi vasara. Tą vasarą atsakančiai apsinuodijau Anzelmutės alum ir mane nešė nuo Užupio fabrikų iki Katedros aikštės, kur vėmiau po krūmais ir niekas net nesišaipė. Tada nusidažiau plaukus oranžine spalva ir nusideginau su peroksidu, įsivėriau pirmą auskarą ir klausiau neįtikėtinai daug Offspringų ir Cranberries. Dar mokiausi groti gitara ir nutraukiau pirmą (trečiąją) stygą. Rugsėjo pirmąją pirmą kartą bėgau nuo mentų ir nuo vyro, kuris labai prašė, kad jam pačiulpčiau.

Antra įsimintina vasara buvo vasara, kai turėjau geriausią draugą, kai nuvažiavau į pirmą muzikos festivalį ir į pirmą kelionę prie jūros be šeimos, kai miegojau kopose keistam betoniniam namely, peršalau ir gėriau Coldrexą užpiltą šaltu vandeniu pas Preilos bobulę, kol draugė žiūrėjo Catch me if you can. Tą vasarą pirmą kartą skridau lėktuvu ir labai bijojau, atostogavau Kretoj, Oriono viešbuty, kuriame galėjom gert nemokamai, tai tą ir darėm, išragavau visus įmanomus kokteilius, o paskui galavausi sekančią dieną važinėjant po kalnus, maniau, kad stabiliai numirsiu, o draugė laikė man galvą. Tada buvau labai smarkiai, itin laiminga, maniau turinti begalo daug draugų, šokau šokius Jūros šventėj, atšvenčiau aštuonioliktą gimtadienį lauko tūse grojant Love is in the Air, nieko nemylėjau ir nekentėjau meilės kančių, vasaros pabaigą sutikau pagoniškoj stovykloj, kur kasdieną eidavom po porą kilometrų iki kaimo parduotuvės, vakarais gerdavom alų ir klausydavom gitarų ir dainų, rytais žaisdavom kortom kluone, kažkur giliai po šiknom lakstant žiurkėms. Ai, dar tą vasarą buvau beveik blondinė, labiausia blondinė per visą gyvenimą.

Trečia įsimintina vasara buvo įsimintina vien jau dėl to, kad baigiau mokyklą. Pasileidau tekina nuo visų vadžių, įsipareigojimų ir kompleksų, įsipainiojau į visokias vyriškas aferas, daug kartų įsimylėjau, daug kartų pabėgau nuo įsimylėjusių mane, laksčiau po gatves, parkus ir palapines, dėjau daug vilčių į ateinančius ketverius studentavimo metus. Susigooglinau, ką reiškia specialybė, į kurią įstojau. Tais metais daug visko keitėsi, keitėsi draugai, keitėsi žmonės, keitėsi vyrai, keitėsi santykiai su tėvais, kurie pagaliau ėmė tapti nebe tokiu ball and chain ant kojos. Klausiau daug Toro Bravo ir Paul Needza Friend, važiavau į fuxų stovyklą, susipažinau su būsimais grupiokais, jaučiaus keista, pasimetus, nesusipratus, labai kažko norėjau, tuo pačiu nenorėjau nieko, kažko ilgėjaus, tuo pačiu nežinodama, ko būtent ilgiuos. Nepaisant visko, būtent ši vasara daug ką pabaigė ir daug ką pradėjo, viską, ko neatsikračiau, o gal nenorėjau atsikratyt dar daug metų.

Ketvirta įsimintina vasara buvo visiškai kitokia vasara. Visas laikas buvo praleistas su grupiokėm, keistoji kelionė į Bulgariją (aka maxi Palangą), kur daug gezų marozų, o mes panelės iš Lenkijos rajono, pirmi pasitūsinimai po klubus, nemokami kokteiliai, pigi tekila, ilgi draugės E. ruošimaisi prieš išeinant į miestą, kebabai ir nudegę pečiai. Paskui tolimesnis vasaros leidimas po festivalius, keistasis raudonojo mėnulio užtemimo savaitgalis, kuomet grįžau namo paryčiais braukdama delnu per Arklių gatvės sieną, galvoj skambant Vampire Weekend. Ta vasara buvo kažkokia brandesnė, palikus pankrokus užnugary, bet vis gręžiojantis į tai, kas buvo.

Penkta įsimintina vasara, mano gyvenimo vasara, kuomet išvažiavau pakeliauti, kur akys mato, kuomet buvau laimingiausia per visą savo istoriją, kuomet atradau save, vėl paleidau, ir vėl atradau. Vasara, kai buvo šitaip ramu, kelias prieš nosį, kelias už nugaros, bomžavimai ir valkatavimai, skvotavimai ir couchsurfingavimai, tranzavimai ir meditavimai. Jei kas tik pasiūlytų, viską pakartočiau, ir dar trigubai labiau, ilgiau, giliau, dievaži. Tai buvo laimės vasara, kol labai nelemtai neįsimylėjau ir viskas nesusigadino:) Iš kitos pusės, tai buvo ir patirties vasara, nes viskas, kas mums nutinka, tik į naudą, tik į naudą, žinoma, supranti tai po kiek laiko. Nelemtasis įsimylėjimas mane tąsė ilgai ir nuobodžiai, aš buvau tai laiminga, tai žiauriai liūdna, visą laiką būdama tiesiog jaunatviškai naiviai kvaila, su dar neišgaravusiom autostradom iš galvos. Viskas atrodė taip paprasta, bet kartu taip sudėtinga, aš nesupratau, kodėl žmonės užuot darę paprastai renkasi sudėtingą kelią, ir atrodo šitaip sumautai iš (mano) šono.

Šeštoji vasara visai nebuvo įsimintina, tiesiog ji buvo taip neseniai, kad dar nespėjo nugaruot į nebūtį. Per tą vasarą visiškai nieko nenutiko, visą ją pradirbau kaboke be kondiškių, gavau karščio smūgį, išvažiavau į vieną festivalį, per kurį tik gėriau, gėriau ir miegojau, ir dar vos neprisidariau vaikų (turbūt dvynukų), tą vasarą galvojau apie praeitą vasarą, savaitę gyvenau viena Baltupių kotedže ir bijojau vaiduoklių, momentais labai liūdėjau, nes rodėsi, kad everybody is having much more fun. Tiesa, gimtadienį atšvenčiau neįtikėtinai nuotaikingai ir dar užmigau girta kine per Inception.

O šita vasara tai visiškai kitokia, pati gerai nesuprantu, kas vyksta. Žinau tik, kad labai karšta, kiekvienas savaitgalis labai smagus, o darbo dienom tingiu ir geriu Fantą. Daug gamtos, laužų ir bučinių, daug tvankių vakarų, kuomet nesinori nieko veikti, tik žiūrėti zombių filmus gurkšnojant akcijinį Švyturio alų, nes įvyko visiškas užsikabliavimas ant bokalų lošimo, ir užuot surinkę trisdešimt du kamštelius dviems bokalams, jau turim tiek, kad tuoj galėsim pasiimt penkis. Visą mėnesį atostogauju, retsykiais pažaidžiu namų šeimininkę, retsykiais panerimauju, pirmą kartą gyvenime neturiu jokių ateities planų ir net nenoriu jų turėt, nes vos tik apie tai pagalvojus, pasidaro silpna. Dar kolekcionuoju uodų įkandimus, dažnokai trinu Reformatų parkelio laiptus ir labai noriu prie jūros. Tai tiek.

7 laik

, , , ,

Vieta jūsų įžvalgoms :

  1. viz3
    2011.07.26 @ 20:45 linkas

    Na, iki 27 metų dar kažką spėsi…;)

  2. ewal
    2011.07.26 @ 21:33 linkas

    Man patiko skaityti… Ir biškelį pavydėjau. Pats neįstengčiau šitokio brandaus summary daryti. Viskas ir nulekia į nebūtį, nereikšminga ir neišsaugota. Lyg ne pats būtum gyvenęs, bet matęs pro greitai lekiančio automobilio ar traukinio langą.

  3. reanimated
    2011.07.27 @ 00:23 linkas

    Geriausias įrašas, kurį skaičiau per paskutinius gal pusę metų. Buvo nuostabiai miela skaityti ^^ Thanks

  4. alkoholikairnieksai
    2011.07.27 @ 07:58 linkas

    viz3, tai jau tikėkimės, kad ne tik iki 27 :)

    ewal, aš nuo gilios jaunystės turiu dokumentavimo pomėgį, tai problemų nekyla ;)

    reanimated, sunku patikėt, bet smagu girdėti!

  5. arsonistsprayers
    2011.07.27 @ 11:48 linkas

    “aš nesupratau, kodėl žmonės užuot darę paprastai renkasi sudėtingą kelią” – nes mes visada matom tik labai keblius ir kvailus pavyzdžius, todėl ir patys per daug sudėtingai viską darom ;) just a thought.

    o mano vasarų aprašymas visada būtų susijęs su merginom, boring boring ;)

  6. do
    2011.07.27 @ 13:50 linkas

    pavydėtinai gera ir detali atmintis :) o alaus bokaliukus tai pasiimkit, nes bus liūdna, kai daug prikaupsit,o jums visur pradės aiškinti “bokalų nebeturim” :)

  7. bbzn
    2011.07.28 @ 21:16 linkas

    kartais zavi tas mazvaikiskumas.

Išsikalbėk ir būsi išklausytas

PAGRAŽINK KOMENTARĄ:

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Užsisakyti šias įžvalgas
«