Pavasariais miestų ir priemiesčių gatvėse ir skveruose išlenda keturi geriausiai pastebimi objektai. Negaliu teigti, kad jų visiškai nerastumėte šaltuoju metų laiku, bet nušvitus saulelei jie pasirodo visu pajėgumu, rodytūs, lyg tyčia. Nesismulkinant, šie keturi objektai yra šūdai, žibutės, porelės ir vaikai. Kai kurie jų ne taip ir erzina, kol nesusilieja su bato padu, kiti netgi labai pakelia nuotaiką, kol šliejasi prie kojų einant miškelio šlaitu, sekantys būna netgi dar malonesni, kai sudedamasis jų komponentas esi tu pats, na o paskutinieji yra tai, dėl ko pavasaris tampa sunkiai pakeliamas ne vienam individui, vyresniam nei 17.
Šaltuoju metų laiku mamytės matomai daug smarkiau jaudinasi dėl galimai susloguosiančios mažulio nosies, todėl vaikus laiko ten, kur jiems ir vieta – namie. Pavasariais, lyg tyčia, kai nori pasivaikščiot palei upę ar užsitraukt vyšninį dūmą lauko kavinėj, palei kojas painiojasi tie klykiantys maži padarai ir daro viską, kad imtų drebėti kairės akies vokas.
Jaučiu tą nepaaiškinamą nemeilę mažiesiems net ne dėl to, kad tokie yra potencialūs inveideriai devyniems mėnesiams į mano organizmą ir net ne todėl, kad jie iš tolo dvelkia pienu ir tyre, o dvelkdami dar klykia ir ima viską, kas pasitaiko po ranka. Nemėgstu jų todėl, kokiais šalia jų tampa vyresnieji. Štai dama atsiveda mažąjį padarą į lauko kaboką. Jis galės mėtyt šakutes, spiegt, lakstyt, traukyt staltiesę, įspirt padavėjai, tačiau dama sureaguos į aplinką tik tuomet, kai tu užsidegsi cigaretę prie gretimo staliuko.
Vaikai, rodos, sutverti tam, kad kiršintų suaugusius. Tik pabandyk ką nors pasakyt damai apie mažąjį padarą. Tik pabandyk jį pastumt nuo savęs. Tik pabandyk nevalingai nusikeikt, jam itin pažeidus tavo teritoriją. Pavyzdys: šilta gegužės popietė, tu sėdi prie upės, gurkšnoji šaltą kavą, skaitai įtempto siužeto knygiūkštę ir staiga dvi lenkų kilmės babos atsiveda keturis padarus pabraidyti. Tai vyksta būtinai per metrą nuo tavęs. Mažieji padarai klega ir taškosi vandeniu, knygiūkštės lapai sušlampa, skruostu teka upės vanduo. Kai nebeiškenti ir sušunki ką nors panašaus į bled pasiimkit tuos vaikus nachui užpisot, babos net neketina to padaryt, tik nusisuka nuo tavęs, o jų nususęs dvarniaška Sargis prisijungia prie vaikų. Tenka pakuotis šmutkes ir vyniotis ant kokio suoliuko. Prie kurio po 10 minučių prisėda porelė ir pradeda su garsais laižytis.
Jau prakalbus apie vyresniuosius, vaikai iki pasiekdami normalią amžiaus ribą, dažniausiai praeina dar vieną sunkų laikotarpį, dėl kurio jų nelabai galima kaltinti, nes hormonai šiknoj nelabai duoda nustygti vietoje. Jie dažniausiai tūno apsėdę baltųjų puodelių išsinešimui kaboko lauko staliukus ir rūko nelegaliai įsigytas mėtines cigaretes. Jaučiasi labai suaugę, bet per visas 5 sėdėjimo valandas nusiperka vieną karamelinę kavą, nes visus likusius pinigus išleido ant cigarečių. Jie tik sėdi, kimarina, klega, šiukšlina, demonstruoja išmaniuosius telefonus ir žibina akinių stiklais. Per juos normalūs žmonės dažniausiai neturi vietos padėt po darbo dienos pavargusio užpakalio, o jei kartais pataiko rast laisvą kėdelę, nenaudėliai tuoj pat apspinta prašydami cigaretės.
Nežinau, ko nemėgstu labiau. Mažuosius padarus dar yra šiokia tokia galimybė užauginti į teisingus piliečius. Kurie paaugę gertų alų prie upės ir kalbėtų apie revoliuciją. Ar bent jau sėdėtų ten, kur jiems ir vieta – namie, ir užsileidę grifkę ant akių kurtų muziką, kad paskui atsirastų penkta grupė Coldplay. Tačiau, pro kojas pralėkus dar vienam mažąjam padarui, o iš paskos nuvirtus stalui, nuoširdžiai nežinau, kaip tai padaryti.
2011.04.20 @ 20:36 linkas
siandien irgi susimasciau apie tuos keturis pavasari atsirandancius elementus, tik mane labiausiai erzina cepsintys paskutinieji. atrodo, buvo normalus zmones ir va..
2011.04.20 @ 22:50 linkas
Prisidengdami “meile” vaikams/šunims, tėveliai/šeimininkai suvedinėja sąskaitas su visuomene. Keršija visiems aplinkiniams už savo nenusisekusį suvarytą gyvenimėlį, neišsipildžiusias svajones…
2011.04.20 @ 23:09 linkas
Spalvotais batukais su meškėnais ir bembiais, ir kitu kičiniu šūdu apautą, vilnoniais šiltučiais rūbais aprengtą, gerais pažymiais besimokinsiantį, mokslų daktaru būsiantį ir didžią garbę visai giminei atnešsiantį benkartą pasigimdžiusi moteris yra kaip savaitę nešertas bengalinis tigras: fucking-fierce-killing-machine. Komprimisai neįmanomi. Paliesi tigriuką – nukąs ranką, nugrauš galvą, o likusį sušers pienu riaugėjančiam palikuoniui.
Taip bent jau rodė per Animal Planet.
Kiti punktai (žibutės, laižiakai ir šunšūdžiai (bo katės matyt nešika)) tai dar px. Žibutės absoliučiai niekam nekenkia (būna, džiugina) ir jas užmatai tik jei eini miškan (o ko ten eit), laižiakai labai subtilus dalykas, nes jie užpisa tik kol pats niekeno neužpisi (subtili alegorija į seksą), o šunšūdžiai – tiesiog reikia pripažint faktą, kad žolynus jau praradom, bo juos užėmė priešo pajėgos ir tiesiog su katinais džiaugtis pavasarinės saulės pašildytu asfaltu. Carpe diem.
2011.04.21 @ 04:18 linkas
rednails, kažko manau, kad turėjai omeny priešpaskutinius!
eewl, na taip, bet kažkaiptais gaila :(
paranoid, šitas tavo komentaras yra mažų mažiausiai vertas atskiro blog’o įrašo, bent jau apie tą užsipisimą tai tikrai ;)
2011.04.21 @ 11:18 linkas
Ką aš žinau, lengva taip kalbėti, kaip pats vaikų neturi. Dėl vaikų tai jau kaip sakant: kokie patys esam, tokius ir juos darom. Aš tik nemėgstu, kai žmonės savo šunis/kates kaip vaikus augina: popina, rūbeliais rengia, kalbasi telefonu, mamyte-tėveliu vadinasi… Tokie žmonės man atrodo pavojingi.
2011.04.22 @ 12:59 linkas
Aš labai blogai jaučiuos, kai rūkau ir prie manęs pribėga koks vaikas. Ar bent jau būna netoliese. Suvokiu, kad galbūt jam galiu tapt pavyzdžiu, o rūkymas nėra tas dalykas, kurio linkėčiau kiekvienam vaikui. Dažniausiai pati pasitraukiu ar išeinu.
O šiaip mieste užpisa ne vaikai, o jų tėvai ir jų negebėjimas su tais vaikais tvarkytis.
Mane už vaikus (greičiau jų tėvus, nes vaikai retai kada būna nesukalbami) ir šūdus mieste labiau užpisa ant kiekvieno kampo besiglamžančios porelės. Niekaip nesuprantu kam viešoj vietoj santykius demonstruot.
2011.04.22 @ 13:26 linkas
matrica, jei kada turėsiu vaikų tai stengsiuos normaliai išaugint. gi visi 9 mėnesiai, kai gali vakarais ne kojinytes megzt, o skaityt literatūrą apie vaikų auklėjimą. perskaitysi 5 knygas šlamšto, ir tada rasi kokį perliuką, kuris padės susistyguoti ir bent kažkiek normalų žmogų išaugint.
gnom, aš irgi nerūkau prie vaikų, bet ne dėl to, kad man jie labai rūpėtų, o dėl to, kad nesinori veltis į konfliktus su tėvais. vieną kart ežere maudėmės, alų gėrėm, labai karšta buvo nesinorėjo lipt į krantą, ir sugalvojom parūkyt, gi kaip smagu, tai labai susiriejom su viena dama. nors tie vaikai ir toli buvo.
o dėl porelių nu tai kaip, aš tai juos puikiai suprantu;)) kai nori pasiglamžyt aplinkiniai išnyksta. o ir parina tokie tik tada, kai pats nori, bet neturi su kuo pasiglamžyt. šitą irgi puikiai suprantu ;D
2011.04.22 @ 16:51 linkas
Auginti pagal knygas – užknisantis reikalas ir atgyvenęs. Augink pagal Google.
2011.04.22 @ 18:04 linkas
ne. taigi vintage.
2011.04.23 @ 19:46 linkas
žaidėm pulą. Iš kažkur atsirado vaikas toks kurio galva buvo vos virš stalo. jis vaikščiojo apie musų stalą. Ir žiurinėjo į skyles. Ir vienu momentu padėjo pirštuką ant vienos skylės krašto. prieš tą skylę kaiptik stovėjo ryžas 7 kamuolys. Jau turėjau vaizdinį galvoje kaip smūgis ir vaikučiui riekia keisti nagą. gerai kad ne mano eilė buvo mušt.
Jai nenori nepilnamečių eik gert į kazino.
2011.04.23 @ 20:23 linkas
aš ir retsykiais įsivaizduoju, kaip sužaloju vaiką.
2011.04.27 @ 20:54 linkas
aš kai padovanojau mamai katę, tai po to ji man labai trukdė bakalaurinį rašyt. taip aš supratau, jog kol kas esu nepasirengęs vaikams ;)
2011.05.05 @ 22:32 linkas
Oh how i feel your pain..
as tai tuos sedincius su kavos puodeliu isskirciau i atskira kategorija.. jie tiesiog yra tokie prie kuriu priejus noris pasakyti “get a job/life/hobby/etc.”
2011.05.06 @ 09:19 linkas
yes!!!!!!!! koks palengvėjimas suvokti, kad ne aš viena taip galvoju :)