Antradienio retrospektyva

Aš augau tarp tokių vaikų, kuriems buvo nulemta niekada nevažinėti autobusais. Visos mergaitės turėjo ilgus lygius plaukus, o berniukai brangius spalvotus sportbačius. Mano plaukai keistai raitydavosi ties viršugalviu, buvau įsitikinus, kad jie turi pelėsio atspalvį, o batus tėvai man pirkdavo Gariūnuose. Visos tos mergaitės šešiolikos metų pradėjo lankytis Gravity, o visi berniukai šešiolikos metų pradėjo vairuot raudonas sportines mašinas. Mokytojai apsimesdavo, kad nemato, kaip jie kieme rūko, o valgykloj juos aptarnaudavo šiek tiek be eilės.

Nežinau kodėl, praėjus trims metams, aš negaliu užmiršt tos siaubingos vietos. Ne todėl, kad mes rūkyt eidavom į kaimynų kiemą, kur kildavo grėsmė būt apipiltiems vandeniu, ir gal net ne todėl, kad eilėj prie bandelių ir arbatos reikdavo maltis keliais ir alkūnėm. Tiesiog kiekvieną kartą pamačius tokius mažus ir tokius kietus vaikus man vėl ima trūkčiot dešinė akis. Priešpaskutinė darbovietė galėjo dar labiau suintensyvinti mano alergiją tam reiškiniui, bet stengiuos apie tai negalvot. Ten vaikai mane šiek tiek gerbė.

Kartą, dar bedirbant toj ankstesnėj darbovietėj, kavos ir sausainiuko užsuko mane labiausiai vimdantis segmentas iš ex-mokyklos. Su tais visais sportbačiais, brangiom kožankėm, trim telefonais ir auksinėm malborkėm. Galvojau, greit pasiims baltuosius puodelius ir pyzdins, bet kur gi. Teko pyzdint man, susirinkau savo pigias cigaretes ir pasislėpiau lauke. Bet kur gi. Išsitraukę auksines malborkes lauke pasirodė ir vimdantysis segmentas. Pora lengvų bairiukų, mano citrininė šypsena, ir jie jau vaišina mane šokoladu prie kavos. Kažkur matyta, nu davai, sėkmės, mes varom. Likau viena darūkyt cigaretės ir valgyt pienišką shogeteną. Ir dar kažkur matyta.

Nežinau kodėl, praėjus beveik dviem metam, aš ėmiau ir prisiminiau tą įvykį. Ta mokykla ir visa ta tuštybės mugė mane persekioja ir nepaleidžia, kaip gydyta ir nedagydyta priklausomybė, kaip įgimta šizofrenija, kaip kad kaskart spalio pabaigoj mane užpuola idiotiška depresija ir nepraeina iki vėlyvo kovo.

Ir aš vis pagalvoju, gal būtent dėl to vis dar neišmetu savo septynioliktojo gimtadienio mylimiausių džinsų, lopytų ir perlopytų, vis tiek ties šikna suplyšusių, ir aš noriu rašyt diplominį apie dumpster divingą, ir man šiek tiek gėda, kad turiu nuliovą seksi kompą, o senasis nykiai padėtas kampe. Mokykla man įvarė vartotojiškumo kompleksą ir aš nė už ką nepirkčiau Mango megztinio. Tiesa, per praeitą festivalį kaimynystėj gyveno pora metų už mane vyresni šūliokai, įtartinai normalūs. Net sužinojau, kad būtent jie padėjo žuvį fizikui už radiatoriaus.

O Peaches sako, stay in school, coz it’s the best.

, ,

Vieta jūsų įžvalgoms :

  1. linoreta
    2010.08.25 @ 15:10 linkas

    Patiko, rašinys aišku, o ne mokykla. Kažkuo maniškę priminė :DDD

  2. keksesmenesienoj
    2010.08.27 @ 12:51 linkas

    .. kurie, baigę šią mokslo įstaigą, kažkodėl kriminalinę psichologiją studijuoja ;D

  3. alkoholikairnieksai
    2010.08.27 @ 13:13 linkas

    nenuostabu – paranoja duoda savo:]

  4. Krytis
    2010.08.27 @ 23:07 linkas

    Kantrrrrybės!
    Laikas viską sustato į vietas, kad ir kaip mes tuo netikėtume. Žiauru matyt, kaip didelę dalį “kietiakų” likimas sulaužo, mat anie neįpratę kentėt ir išlaukt.
    Geri tekstai šitam bloge. :)

  5. alkoholikairnieksai
    2010.08.27 @ 23:29 linkas

    nelinkiu aš jiems per daug sulūžti, na, gal tik truputį… apsilamdyt:)
    smagu, kad patiko:)

  6. deathblow
    2010.08.29 @ 18:28 linkas

    jo, mokykloj ir man tas toks vartotojiškumo kompleksas atsirado. taip norisi nebūti prastesniu. dieve, prisimenu gal 6 klasėj turėjau gražias kelnes ir gražų džemperį, bet batai buvo fu, tai buvo tėvo batai, kurių jis nenešiojo, ir aš jaučiausi klaikiai, tai protestuodamas (prieš ką) nešiojau juos neužrištais raišteliais. po to ir geriausias tuometinis klasiokas pradėjo taip nešioti savo batus. buvo juokinga, nes niekas taip ir neužmynę ant batų raištelių, nors visi visad perspėdavo, jog man taip anksčiau ar vėliau atsitiks.

  7. alkoholikairnieksai
    2010.08.29 @ 22:18 linkas

    aš tik pati esu užsimynus sau ant raištelių, ir ne kartą:)

Išsikalbėk ir būsi išklausytas

PAGRAŽINK KOMENTARĄ:

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Užsisakyti šias įžvalgas
«