supista bokalo magija

Griaudėja griaudėja, ir tada pasipila lietus. Ir kai kas išvažiuoža kai kur, su kai kuo, su kuo aš vis dar labai norėčiau kažko. Lyja lyja lietus ir nuplauna purvus, nuo prakaituotų veidelių ir nuo kelių žemėtų. Norėčiau praryt save ir savo emocingus beprasmius sapnus, ir plaukt utenos mėlyno lietuje, tolyn nuo kažko, nuo kai ko, […]

skaityti toliau

gyvenimas, subjektyva, vilnius