Baltieji poniai laipioja mūsų galvomis visą dieną. Raudonos sienos rėžiasi skruostų spalvoje. O akys kažkur giliai po juodais ratilais. Jausmas toks, lyg gimtadienis būtų atšvęstas dvidešimt du kartus.
Minimoj pas mylimiausią pardavėją, laba diena, vėl tas energetinis už litą trim, bambalis šaltos arbatos, kramtoškė, kramtoškė, aš tai galiu. Baltieji poniai laipioja po galvą.
Šnekant apie benefits, tai Vilniuj kažkaip tai normalu. Jaučiuos normali, nežinau kodėl. Ir iš ekrano šypsosi Leonardas. Ir į skrandį teka sangrija. Ir nuvažiuoja visi troleibusai. Ir šiltas Senamiesčio esfaltas. Ir pavydžiai rami vasara, vėl tekanti kisieliumi. Kažkas kartojasi, o kažkas ne. Tik baltieji poniai trypčioja, trypčioja.
Ir saldžios žalios, ir saldūs kvepalai, ir daug saldžios kavos, kuri jau seniai nebeveikia, pamažu viskas, kas anksčiau veikdavo, dabar nebeveikia. Čia Vilniuj vasarom atbunkama, juk. Kai toliausiai sugebu nuvažiuot iki Kauno. Ir aš sėkmingai sau atbunku, ir mano lova tikrai pernelyg girgžda, technika genda, o laikas eina per greit.
Prie sex, drugs & rock’n’roll telieka pridėt sušių, lietuviškų ežerų ir daug tvankios tvankios nakties.
2010.08.05 @ 01:58 linkas
Man patinka žymos ;D