Mūsų dienos kaip vyšnių uogienė

Kaip norėtum numirti? Kaip Sidas, Kaip Nencė, kaip Kurtas, kaip Janis? O gal kaip šitaip? Jei atsiskirsi nuo bažnyčios, piktieji dėdės grūmos, kad neteksi teisės į kapinių žemes. O kėdainiečiai vis dar grūmoja krematoriumo griaučių link.
O juk sex, drugs & rock’n'roll visada buvo kažkas labiau pasakiško, nei negražaus. Juk jei žinotum, kad gyvent liko tris dienas, ir turėtum puikią fizinę sveikatą, tikrai pasirinktum tuos tris punkčiukus, o ne sriūbčiojimą į pagalvę. Ar klystu?

Kaip norėtum mylėti? Greitai, aistringai, trumpai? Kaip Robertas, kaip Franceska? O gal šitaip? Tokia meile, kuriai pasibaigus jos nepamirštum visą gyvenimą? Juk ne veltui sako, vienos dienos gali nepamiršti iki grabo lentos, o viso gyvenimo gali ir neprisiminti. O aš niekad nesupratau meilės iš pripratimo, meilės iš gailesčio, meilės iš patogumo. Aplinkui visi tik tuokiasi (ar skiriasi), aš taip ir lieku nesupratus. Gal taip man ir reikia.

Neseniai susipažinau su nelaimingu žmogum. Tokiu, kuris jaučiasi pasilaidojęs dar gyvas būdamas, kuris nemyli savęs ir yra tikras, kad ir aplinkiniai nė už ką negali jo mylėti. Nebūkit tokiais žmonėmis. Nors ir ne Kalėdos. Nors ir vasara teka visu įmanomu karščiu, tirpsta ledas šaldytuvuose, prakaitas teka kaktele. Save mylėt yra vienas malonesnių jausmų, tikrai. Kiekvienas vertas ne tik meilės iš kito, bet ir meilės iš savęs. Nuo to viskas prasideda. Ant to viskas laikosi. Jei nemylėsi savęs, kiti nemylės tavęs, o tu nemylėsi kitų.

Bet ne be reikalo aš neįstojau į psichologiją. Taip man ir reikia. Ir vėl susimokėjau už mokslą, nes net ir pačioje krūčiausioje akademinėje bendruomenėje yra įsisukusių sūkų. Ar kartais norit atkeršyti? Sumalt visus dešimt įsakymų su dulkėm, susiplakt iš jų koktelį su daug ledukų ir laimo? Ar šaukiat žiūrėdami filmus “nu šauk šauk tu į jį negalvojus”? Ar būnat kartais nedorais žmonėmis ir sau pasiteinat kad tiesiog taip jau yra ?

O šiaip, tai viskas labai gerai. Ne tai, kad gerai, bet tiesiog taip, kaip ir turi būti. Tokiom dienom daug ką suprantu. Dar maudaus Escados Magnetizme. Statau bokštus iš pinigų. Spintoj maikes lankstau pagal spalvas ir neturiu joje nei vienos kojinės be poros. Perku peroksidą. Mano draugai tampa straight edgeriais. Kuriu eilėraščius ant palangės. Ir nedarau to, ką labiausiai noriu padaryt, nes apsimetu, kad tam turiu per daug savigarbos.

, ,

Vieta jūsų įžvalgoms :

  1. proz
    2010.07.12 @ 12:13 linkas

    tu rašai apie tai, apie ką aš nuolatos ir daug galvoju.
    paskaitau ir kažkaip ramiau pasidaro. :) (žinai, tas jausmas, kai pamatai, kad esi ne viena tokia šiek tiek prietranka:)

  2. povilas
    2010.07.12 @ 12:34 linkas

    labai geras įrašas! o dėl meilės sau tai tikra tiesa ;)

  3. rednails
    2010.07.12 @ 17:40 linkas

    labai labai labai patiko.
    ir tas video..

  4. alkoholikairnieksai
    2010.07.12 @ 22:26 linkas

    nagi smagu kad skaitot:)
    video yra vienas labiausiai bliautinų;))

  5. do
    2010.07.13 @ 10:13 linkas

    peroksidą, —??

  6. alkoholikairnieksai
    2010.07.13 @ 14:18 linkas

    aha, buvo šiokio tokia mintis, bet jis bejėgis prieš mano plaukus:)

  7. matrica
    2010.07.19 @ 11:59 linkas

    Labiausia patiko mintis, kad mylėti save yra vienas malonesnių jausmų. Sutinku visais 120 procentų. Tikrai. Ir ne dėl tos nuvalkiotos frazės, kad niekas tavęs taip nemylės, kaip pats save. Tais momentais, kai tikrai patinki sau, gali nuversti kalnus!!!

  8. momo
    2011.12.22 @ 21:38 linkas

    O taip.
    Povilas man prieš kokius gerus metus minėjo, kad reikia skaityt tavo blogą.
    Per šiąnakt, manau, įveiksiu.
    (taip jau gyvenam)

Išsikalbėk ir būsi išklausytas

PAGRAŽINK KOMENTARĄ:

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Užsisakyti šias įžvalgas
«