Archive > Kovas 2010

Baro veidai

Taip ir prasidėjo. Kaip viskas prasideda – nespėjus tau nė susivokt, kad prasidėjo, kodėl prasidėjo ir kada prasidėjo. Paskui taip ir pasibaigia, žinoma, tik jau tą pasibaigimą susivokt lengviau, suvokimo prasme. Ir sunkiau, lengvumo prasme. Taigi, taip ir prasidėjo. Kišom letenytes į pelėkautus, nes labai norėjos sūrio. O sūris bri, tas, kur Paryžiuj tekainuoja eurą. [...]

skaityti toliau

, , ,

O iš degtuko galima išlankstyt laisvo elgesio moterį

Aš nemėgstų tūsų ant riedučių. Ir aš nemėgstu klubinių drabužių. Man net nebepatinka girtos klykiančios mergos, nebent ta merga būčiau aš pati. Bet aš net nebemėgstu girta klykti. Ir man nepatinka lūpų blizgesiai, nes prie jų limpa plaukai, lapai ir cigaretės, ir jei būčiau vyras tai man irgi nepatiktų lūpų blizgesiai. Ypač su blizgučiais. Jei [...]

skaityti toliau

, , ,

Kitam gyvenime studijuosiu tapybą

Raudoname paveiksle raudona spalva raudonas jausmas raudona ateitis. Raudonas paveikslas ant plytinės sienos, plytos senos, o paveikslas nenusakomas. Paveiksle rašyti tamsoje, paveiksle gerti raudoną vyną nuo kako linkio, paveiksle pasilikti, nors niekad jame nebuvai. Pilies gatvės grioviais plaukia nuorūkos, kiekviena su savo mintim, viena su raudono lūpdažio žyme, nenuplaunama nuo baltų marškinių. Jei jau tapyti, [...]

skaityti toliau


Mano gatvė wonderland’as

Lengvo savaitgalio lengvas raudonas vynas su lengvais ledukais, naktis baigiasi ryte, rytas baigiasi vakare. Ir gyvenime nuolat keičias herojai. Herojai turi karts nuo karto pasikeisti, kitaip gyvenimas virs pelke. Šiek tiek į tą pusę – o kolegos vienas po kito keičiasi skaipo accountus. Kodėl? Čia kad nevirstų gyvenimas pelke? Lengvus svaičiojimus apie saldumą ir lietų [...]

skaityti toliau

, , ,

prev posts